Blog’as oficialiai uždarytas

Savaitės viduryje pradėjau skaityt straipsnį, nusiteikusį kritiškai vadinamosios mainstream economics atžvilgiu. Niekam nepaslaptis, kad didžiojoje dalyje akademikų (ekonomistų) vyrauja sutarimas, jog neoliberali politika yra pranašesnė už valstybės kontroliuoją. Argumentuodamas autorius rėmėsi statistika, teigdamas jog JAV ir Didžioji Britanija ekonominiais rodikliais ne tik kad nepirmauja, bet ir atsilieka nuo labiau kairesnės šiaurės ir vakarų Europos. Bene labiausiai įstrigo teiginys, kad JAV nedarbas yra gana mažas dėl to (ne vien tik), kad didžioji dalis sėdi kalėjime.

Pastebėta teisingai (2004 m. duomenys). 0,7% JAV gyventojų sėdi kalėjime. Tai didžiausias procentas visame pasaulyje. Jeigu lygintume su Europos Sąjunga, tai tik trijose valstybėse kalinių skaičius viršija 0,1% visų gyventojų - Didžioji Britanija (0,141%), Portugalija (0,137%) ir Ispanija (0,138%). Beje, Lietuvos rodiklis - 0,266% visų gyventojų. Japonijoje skaičiai yra labai maži - 100 000 gyventojų tenka vos 53 kaliniai. Australija šiuo atžvilgiu panaši į ES.

Labiausiai šiuo atveju mane domina JAV situacija. Dabar jų kalėjimuose yra apie 2 mln. kalinių. Įsivaizduokim, kas būtų, jeigu JAV kalinių skaičiumi susilygintų su Didžiąja Britanija, jai artimiausia ES šalim. Į laisvę išeitų daugiau nei 1,5 mln. darbingų vyrų ir moterų, iš kurių statistiškai apie 1,2 mln. net neturi pagrindinio išsilavinimo. Pabandykim paskaičiuoti nedarbo lygį, laikydami, jog visi kaliniai be išimties tampa bedarbiais. Dabartinė JAV situacija tokia: 7,1 mln. bedarbių, o nedarbo lygis siekia 4,8%. Galit patys lengvai atlikti skaičiavimus ir pastebėt, jog kalinių banga bendrą nedarbo lygį pakeltų tik 1%. Galbūt "tik" čia ir nelabai tinka, bet panašų nedarbo lygį JAV turėjo ir 2005 m.

Nežinau, kaip jums, bet man pažiūrėjus į skaičius šviečiasi, kad argumentas yra ryškiai perdėtas. Tikra tiesa, kad integruoti kalinius atgal būtų sunku. Visai įmanoma, kad dauguma jų liktų amžinais bedarbiais, pradėtų valkatauti ar tiesiog grįžtų atgal į kalėjimą. Bet sakyti, kad JAV nedarbo lygis mažas, nes bemoksliai sėdi už grotų, tikrai yra klaidinga.

Iki vakar vakaro trys labiausiai manę gluminusios temos, kurias savaip bandė aiškinti ekstremalūs laisvos rinkos šalininkai, buvo gamtos tarša, privati teisėsauga ir privačios gatvės.

Dabar šiek tiek išsisklaidė abejonės dėl vieno iš punktų - teisėsaugos. Jeigu šiandien privatūs kalėjimai, kaip rašo The Economist, egzistuoja Australijoje ar Didžiojoje Britanijoje ir netgi tą daro gana sėkmingai bei efektyviau už valstybinius, tai kodėl mes negalėtumėm įsivaizduoti visiškai privačios teisėsaugos, įtraukiant ir teismus bei policiją?

Privatūs kalėjimai patrauklūs tuom, kad valstybė atsikrato atsakomybės už kalinių laikymą. Galimi žmogaus teisių pažeidimai, integracija, mokymai - už viską dabar atsako privati bendrovė. Jei ji dirba blogai, kontraktas nutraukiamas ir pasirašomas su kita. Konkurencija netgi ir šiame sektoriuje turėtų būti atsakinga už mažesnes kainas, patrauklesnes sąlygas ir t.t. Žodžiu, viskas, kas galioja paprasto produkto rinkoj, turėtų galioti ir čia. Be to, anot The Economist, recidyvizmo (nusikaltimų kartojimas jau išėjus iš kalėjimo) lygis privačiuose ir pusiau privačiuose kalėjimuose yra mažesnis.

Be abejo, jeigu privatūs kalėjimai būtų vien tik gėris, tai tik tokius ir turėtumėm. Dabar gi realybė dažniausiai kitokia, o ir priešininkų privatūs kalėjimai turi nemaža. Pirmiausiai, norint didesnio pelno iš privačių kalėjimų, reikia kuo daugiau kalinių. Bendrovės gali užsiimti lobizmu ir skatinti griežtesnes bausmes, amnestijos bei mirties bausmės naikinimą ir panašiai. Žinant, kad Lietuvoje, nors ir taikoma amnestija, kalėjimai yra perpildyti, kas gali garantuoti kad kalinių skaičiai dar labiau neišaugs? Beje, įkalinimo lygis yra didžiulė problema ir svetur. Mūsų įkalinimo lygis yra apie 400 kalinių 100 000 gyventojų. Tai dvigubai daugiau už Jungtinę Karalystę (~ 142) bet dvigubai mažiau už JAV (~ 726). Antra, nėra tikslių duomenų, kad privatūs kalėjimai iš tikrųjų yra žymiai efektyvesni kaštų prasme. Taip yra todėl, kad lyginti kalėjimus nėra taip jau paprasta, ypač žinant, kad toks lyginimas dažnai nuslepia papildomus nematomus kaštus tokius, kaip socialinė nauda visuomenei. Galiausiai visuomenės požiūris į privačius kalėjimus yra bent iš pradžių tikrai įtartinas. Neatrodytų keistai UAB’as, valdantis Lukiškes? Žmonėms kyla iš karto įtarimai, kad kažkas vyksta negero viduje, juk bet kokiu atveju vienintelis UAB’o tikslas yra didelis pelnas.

Adam’as Smith’as rašė, kad valstybė teturi atlikti naktinio sargo užduotį, tai yra saugoti visuomenę nuo nusikaltimų, karo ir - nors jis ir neminėjo, bet šiems laikams jau tiktų - teroristų. Kalėjimai lyg ir įeina į jo sampratą, bet vis tiek džiugu matyti, kad laisva rinka rodo savo gebėjimus net ir ten, kur jai tas, rodos, ir nepriklausytų.