Blog’as oficialiai uždarytas

Viena iš keletos temų, kur mano nuomonė yra visiškai priešinga libertarų atvirai deklaruojamai, yra globalinis atšilimas ir klimato klaita. LLRI blogo paskutinis priešiškai nusiteikęs įrašas mane paskatino padaryti savąjį.

Turbūt mažai kam paslaptis, jog libertarai (o jų teorijas LLRI ir atstovauja) tradiciškai yra visuotinio atšilimo skeptikai. Nors žmonės paprastai mėgsta tiesiai šviesiai prieiti išvadą, jog laisvosios rinkos institutas tiesiog tik pakartoja tai, už ką jam sumoka Achema, Maxima, MG Baltic ar dar kas nors, tačiau kiek teko pastebėti, jų idėjos daugmaž seka Mises, Hayek’o ir kitų austrų mokyklos ekonomistų pėdomis. Jeigu jų idėjos ir įsitikinimai remiasi siekiu skatinti verslą, tuomet kam dar reikia prikaišioti, kad verslininkams tas patinka?..

Taigi esminis įrašo klausimas: ką LLRI ir šiaip libertarai kalba apie besikeičiantį klimatą? Nors jie bando mums įteigti, kad bendro sutarimo dėl atšilimo egzistavimo nėra, tačiau jų stovykloj - ne ką geriau. Yra dalis teigiančių, jog atšilimas nevyksta iš viso, kita dalis, pripažįstanti, jog temperatūros kyla, skelbia, kad taip yra ne dėl žmogaus kaltės: galbūt saulės ciklai, ledynmečio periodai, ugnikalnių išsiveržimai, etc. Galiausia yra ir tokių, kurie mano neva tai evoliucijos dalis ir tiesiog džiaugiasi ateisiančiu šiltesniu oru.

Baisiausia, kai kartą libertarų interneto forume vienas vyrukas buvo galiausiai "nušvilptas" vien todėl, kad pasakė: "Įsivaizduokime, kad globalinis atšilimas vyksta iš tiesų dėl žmogaus kaltės. Kokius vaistus nuo jo galėtų pasiūlyti libertarų teorija?". Mat neverta diskutuoti apie tai, ko nėra.

Išvada ta, kad bene visų tikrų libertarų bėda ta, kad visur įžvelgdami pasaulinio lygio konspiraciją prieš žmonių laisves ir teises, jie negali priimti vis labiau įsitvirtinančių faktų ir netgi to pačio mitinio "mokslininkų konsensuso". Taip, teko girdėti apie tai, kad eiti prieš klimato atšilimą dabar jau nebėra mainstream‘as ir legendos sklando, kad kai kur galima už tai prarasti valstybinį finansavimą. Atvirai sakant, tai tikrai nei kiek nenuramina ir daro meškos paslaugą mokslo pasauliui, tad nieko blogo nematau globalinio atšilimo kritikų darbuose, net jei šie finansuojami naftos kompanijų. Svarbu, kad diskusija liktų gyva, nes monopolis dažnai prie gero nepriveda. Tik keisčiausia matyt, kai savo meteorologines teorijas tos srities mokslininkams bando įrodinėti ekonomistai, politikai ar šiaip internautai, prisiskaitę Wikipedia straipsnių.

Bene žinomiausi pasaulinio atšilimo skeptikai yra ExxonMobil, The Wall Street Journal ir čekų prezidentas Vaclavas Klausas, tad galbūt ir keista, jog išsamesnis paaiškinimas apie tą žymiąją NASA klaidą, apie kurią ir kalba LLRI, atsirado būtent viename iš WSJ blogų. Cituoju svarbiausią dalį:

Did a blogger fix a calculation error in NASA’s global-warming records, making 1934, and not 1998, the hottest year on record?

Well, no.

P.S. Nors argumentas "jeigu meteorologai nesugeba pasakyti, koks bus oras rytoj, kaip jie gali pasakyt, ką turėsim po 50-100 metų?" tikrai yra visai linksmas.

Šiandien perskaičiau straipsnį apie tai, kaip mums egzotiškoje valstybėje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, bus kovojama su tam tikros rūšies kandimis, naikinančiais kakavos plantacijas. Pasirodo, kompanija Mars, gaminanti visiems žinomus batonėlius Snickers bei saldumynus M&M, suprasdama, jog išnaikinti pasėliai labai pakels kakavos kainas, kuri yra būtinas ingredientas jų produktų gamybai, pati pradėjo kovą su nelemtais vabzdžiais. Mars šią istoriją mato kaip tikrą grėsmę visai jų produkcijai Azijoje.

Galima tik neabejoti, jog privačios kompanijos veikla bus žymiai efektyvesnė, nei būtų pačios vyriausybės. Pirmiausiai todėl, kad nesėkmė kovoje su kandžiais kainuotų žymiai daugiau ir iš esmės būtų neatleistina. Dėl šios priežasties kompanija darys viską, ką tik gali, kad tik sugebėtų apsaugoti plantacijas ir išlaikyti žemas kakavos kainas. Galima manyti, jog plantacijos nėra valstybės nuosavybė, tad automatiškai peršasi išvada, kad bet kas, ką jinai stengsis atlikti, bus atlikta lyg tarp kitko, galbūt net paviršutiniškai. Prisiminkim skirtumą, kai dega paties ar pačios troba ir kai dega toji, kuri priklauso kaimynui.

Galų gale vyriausybė, kuri, be abejo, nėra viena turtingiausių pasaulio šalių, privalėtų atimti iš vienų, kad duotų kitiems, tarkim, labiau apmokestinti verslininkus ar turtinguosius. Deja, nelabai įsivaizduoju, kur galima būtų surasti bent truputį informacijos apie Papua Naujosios Gvinėjos ekonomiką, nei mokesčių lygį, nei valstybės socialinę politiką, kad galėčiau šitai paįvairinti konkretesniais pavyzdžiais.