Blog’as oficialiai uždarytas

Gal pastebėjot, o gal ir ne, bet bloge padariau keletą pakeitimų. Ryškiausias tarp jų, žinoma, yra pasikeitęs dizainas. Su senuoju būdavo vargo, nes taip ir nesugebėjau padaryti kai kurių mažmožių, ir tai mane labai nervino. Dabar lyg ir viskas išėjo pagal mano norus ir galimybes. Jei pastebėjot, kad yra kažkokių netikslumų svetainės atvaizdavime, tai nesidrovėkit man pranešti. Daugiausiai testavau su Firefox’u, bet tiek Opera, tiek IE, atrodo, atvaizduoja svetainę maždaug taip, kaip noriu. Jei šiaip turit kokių pasiūlymų, tai su malonumu išklausyčiau.

Deja, neišeis padaryti taip, kad puslapis būtų HTML validus, kad ir kaip to norėčiau. Dalinai dėl savo neišmanymo, dalinai dėl kai kurių elementų, kurių paprasčiausiai negaliu keisti. Bet bent jau tų klaidų ne tiek jau ir daug…

Artimiausiu metu ruošiuosi dar pakeist blogo pavadinimą. Dabartiniam trūksta marketingo bruožų.

Leiskit šiek tiek pareklamuoti. Ne taip jau ir dažnai tai darau, juolab kad šįsyk mano žodis kilniam dalykui. Užvakar, spalio 26 d., pasirodė nauja Ubuntu versija kodiniu pavadinimu Edgy. Aišku, kai kuriems gali kilti natūralus klausimas: kas tas Ubuntu?

Ubuntu - tai viena iš šiuo metu populiariausių Linux distribucijų. Kalbant labai paprastais terminais, tai yra alternatyva daugumos naudojamiems Windows® (nors ne visai tiesa, bet Ubuntu yra lyg ir operacinė sistema). Be kita ko, Ubuntu ne tik yra platinama nemokamai, bet ir laisvai. Žinau, kad tik mažai daliai vartotojų atvirasis kodas, tai yra laisva programinė įranga, yra  aktualus, bet vis tik tai informacinių technologijų pasaulyje yra kažkas neįprasto. Savanoriai žmonės nemokamai aukoja savo laiką, kad prisidėtų prie jiems greičiausiai piniginio pelno neatnešiančios laisvos programinės įrangos kūrimo.

Pats naudoju Ubuntu. Kodėl? Visų pirma, ji yra paprasta, nereikalaujanti daug priežiūros distribucija. Kitaip sakant, ji tiesiog veikia, o man nereikia sukti galvos. Be to, tikrai atrodo gražiai. Galų gale man patinka atvirojo kodo filosofija, juk ji tikrai ypač artima laisvės propaguotojams.

Bene pirmiausias argumentas prieš bet kokią Linux distribuciją yra tas, jog bus sunku ja naudotis. Galiu tik pasakyti, jog sunkiausias etapas turbūt bus tik pats distribucijos įsirašymas (aišku, tai priklauso ir nuo vartotojų reiklumo). Po to liks tik grietinėlė. Legendos apie naudojimo sunkumus yra paprasčiausias melas. Vos tik sistema yra sutvarkyta ir veikia, problemų nebėra. Be abejo, yra ir lietuvių kalba.

Susidomėjusiems: nuoroda parsisiųsti ir nuoroda pažiūrėti, kaip Ubuntu atrodo gyvai. 

Nežinau, kiek čia gražu ir tinkama apie tai kalbėti, bet vakar tikrai apsidžiaugiau perskaitęs, jog turbūt viena mano mėgstamiausių kompanijų praėjusį ketvirtį uždirbo savo pelną padidino 92%. Kompanijos vardas - Google.

Nesu nei jos akcininkas, nei kaip kitaip su ja susijęs, tiesiog labai mėgstu Google kaip kompaniją bei jų pateikiamus produktus. Neįsivaizduoju geresnės pašto dėžutės nei Gmail, Google Earth alternatyvos, retkarčiais pasinaudoju Picasa, o apie internetinę paiešką net kalbėti nereikia - Google man čia vienvaldis.

Jau sakiau, kad taip pat šitą multimilijardinę kompaniją mėgstu ir dėl kitų priežasčių. Visų pirma, man patinka jų politika. Turbūt daug kas jau girdėjot jų kredo: Do no evil. Ir kas tiesa, tas ne melas. Daugiau ar mažiau jie šio šūkio laikosi. Skirtingai nei Microsoft’as, vienas iš jų didesnių konkurentų, jie kuria. Gal ką ir perperka, bet jie nemažai padaro ir patys. O ką jau daro, tą neabejotinai daro gerai. Microsoft’ui šiuo atžvilgiu ne itin sekasi.

Aišku, ne idealus net ir mano numylėtasis Google. Negražu iš jo pusės buvo blokuoti tam tikrus paieškos rezultatus kiniškam Google variante arba nuolat į paviršių kylančios abejonės dėl vartotojų privatumo išsaugojimo. Kita vertus, jie buvo vieninteliai nesutikę savanoriškai perduoti paieškos duomenų JAV vyriausybei…

Privatumas tampa vis didesnė ir didesnė problema ir tai yra praktiškai vienintelis aspektas, ties kuriuo stengiuosi likti budrus net ir naudodamas mėgstamiausios kompanijos produktus. Bet tiesa yra ta, kad jie šiuo metu savo srity yra geriausi ir sunkiai aplenkiami. Konkurencija yra sveika ir sveikintina. Deja, nukonkuruoti Google’ą tikrai ne juokų darbas. 

Noriu pranešti, jog artimiausiu metu sulėtės arba net sustos mano blogo veikla, bet tikiuosi ją atnaujinti jau po kelių savaičių, mat iškilo šiokių tokių problemų su internetu. Na, tiesą sakant, problema tik viena - interneto nėra. Linkiu geros rudens pradžios visiems, kas čia netyčia užklysta.

Baigiasi vasara, o kartu su ja ir pirmasis tikras mėnuo, kai nuolat veikia mano internetinis dienoraštis. Pamąsčiau, kad blogo kryptis slenka vis labiau į bendras ekonomikos problemas prikišant mano taip propaguojamą liberalųjį požiūrį. Stengiuos neužsiciklinti vien panegirikomis Liudvikui von Mises ar Karlui Mengeriui. Manau, kad taip tęsiu ir toliau. Jei norit tikrai radikalaus libertarų požiūrio, siūlau retkarčiais pavartyti JAV veikiančio Mises instituto blogą. Būtent jis yra vienas iš tų didžiųjų priežasčių, kuri mane verčia manyti, jog šiuo metu visiškai kapitalistinė visuomenė yra daugiau utopija nei realybė.

Aš sutinku, kad savo nuomonę turėti ir ginti reikia, tačiau viskam yra ribos. Ypač libertarai anarchistai jas peržengia ne taip jau ir dažnai. Buvęs JAV Federalinio banko valdytojas Alan’as Greenspan’as ar John’as Maynard’as Keynes’as buvo kone tiesiogiai ir pasišaipant jų vadinami idiotais, o bet koks ekonomistas, ieškantis kokio nors kompromiso tarp dabartinės santvarkos ir anarcho-kapitalizmo, yra apšaukiamas kaip kvailys, mat vienintelis tikras išsigelbėjimas – tik anarchija. Toks jų požiūris mane, asmeniškai, labai atstumia. Užuot protingai kritikavę, diskutavę ir teikę siūlymus, jie užsiima blevyzgomis ir nepripažįsta nieko, kas bent kiek prieštarauja bene utopiniam tikslui.

Mano nuomone, tai yra visiškai kvaila. Idiotais apšauktieji tikrai yra padarę kažką (ne)naudingo, dėl ko juos būtų verta apšaukti idiotais gerąja ar blogąja prasme. Mano bloge to nebus. Manau, jog prieš puolant priešą reikia pirmiausia jį labai gerai suprasti. Tokį sau ir keliu tikslą. Suprasti tiek, kiek galiu. Nesvarbu, atitinka tai mano interesus ar ne. Ir aš ne iš tų, kurie, peržengę ribas, juokiasi iš likusiųjų anapus.

Nesu kažkoks genijus skaičiavimuose, bet matematika man patinka. Vieną dieną taip ir pagalvojau, jog Galilėjus buvo teisus - pasaulis parašytas matematine kalba. Man net keista dabar girdėti žmones sakant, jog integralai, diferencialai ar matricos yra nereikalingos nesąmonės. Gal ir nesąmonės, bet tikrai ne nereikalingos, juolab kad jie tikrai yra įdomu. Viena pirmųjų temų, kurią teko eiti pradėjus aukštosios matematikos kursą, buvo Teiloro polinomai. Tikrai likau sužavėtas. Taip, matematika vis tik yra jėga. Sako, kad ekonomistai dažnai su ja turi problemų. Tikiuosi bent jau pats jų išvengt, juolab kad sąlyginai mėgstu pirmąją ir dievinu antrąją.

Vakar neatnaujinau blogo dėl paprastos priežasties - neturėjau laiko. Dieną teko dirbti, o vakare - švęsti savaitės pabaigą. Pabaigą šventėm su kambarioke, jos draugu danu ir dar keletu žmonių. Su visais susipažinau tą patį vakarą. Skamba neįdomiai, bet su danų kolega gal pusę vakaro prasiginčijom ekonominėmis temomis. Jo šalis yra puikus skandinaviško socializmo pavyzdys ir danų architektūros studentas tuo didžiavosi. Aš, kaip turintis kitokią nuomonę, bandžiau ją ir išdėstyti. Trumpai tariant, išėjo diskusija socializmas prieš liberalizmą.

Iš dano mąstymo supratau, jog tikroji kliūtis liberalizmui yra tai, kad jis neatneša gerovės visiems. Man tinkrai sunku buvo įrodyti, kad iš tikrųjų taip nėra. Galų gale taip ir neįrodžiau. Jis džiaugėsi nemokamu gydymu, nemokamu aukštuoju mokslu, nemokama mokykla, neliūdėjo dėl sąlyginai didelių mokesčių ir beverčio šalies karinio kišimosi į kitas valstybes.

Nors kolega tikrai atrodė sutinkąs su daugeliu mano laisvės idėjų, tarkim, laisvė pasirinkti mokymą, laisvė mokėti tik už tai, ko tau reikia, bet jam sunku buvo įsivaizduoti, kad liberali visuomenė yra kitkas, negu turtingieji ir vargšai. Galbūt tai ir yra didžiausia liberalizmo problema: išankstinė nuostata, jog ten būna tik patenkinti turtingieji ir nepatenkinti vargšai. Noriu nudžiugint, kad toli gražu. Sakyčiau, bus ir tokių, ir tokių, bet visi bus patenkinti, nes tik laisva rinka sugeba pilnai patenkinti žmogaus poreikius, ypač kai vyriausybė nesistengia jos reguliuoti. Tie, kas yra nepatenkinti, tuoj pat gali nustoti būti klientai, pereiti prie kitos kompanijos. Žodžiu, yra absoliuti pasirinkimo laisvė. Būtent tai ir akcentavau vakarykštėje diskusijoje.

Tiesa, privati policija ir privatūs teismai danui pasirodė keistas sumanymas, bet, manau, tai yra gan natūralu. Man buvo absoliučiai taip pat, kai pats pirmąkart išgirdau apie tai. Dabar jau vertinu šitai kaip visai neblogą ir efektyvią alternatyvą dabartinei santvarkai.

Skandinaviško socializmo tema siūlau paskaityti šį straipsnį. Pamiršau jį duoti paskaityti mano kolegai iš Danijos (yra ir angliškas straipsnio variantas). Kadangi talpinamas laisvą rinką propaguojančioje svetainėje, tai nenuostabu, jog jų požiūris gana kritiškas. Galbūt ne tiek kritiškas, kiek, mano nuomone, teisingas.

Šį blogą nusprendžiau pradėt įtakotas keleto kitų. Internete jau kurį laiką gyvuoja ne vienas žinomo ar ne tiek žinomo ekonomisto blogas. Kiekviename jų savitas stilius, savitos mintys ir savita pasaulėžiūra. Vieni kairiųjų pažiūrų, kiti - dešiniųjų, dar kiti - anarchistai. Linksmiausia yra tai, kad visi jie turi teisę sakyti tai, ką galvoja. Tokią turiu ir aš, ir jūs. Aš savąja nusprendžiau pasinaudot.

Blogas bus skirtas daugiau ekonominio pobūdžio temoms, nors neabejoju, kad bus ir pafilosofavimų. Kadangi pradėjau įtikėt laisvos rinkos galia, tai mano asmeninė pasaulėžiūra labai pakrypo į dešinę, tad turbūt niekieno nenustebinsiu, kai kritikuosiu socialinį valstybės modelį, ypač gyvybingą nūdienos Vakarų Europoje. Bet kokiu atveju, juk vis tiek linksmiau, kai atsiranda naujas puslapis šauniąja lietuvių kalba, ar ne?