Kas vyksta paskolų rinkoje?
Tie, kas daugiau domisi finansinėm naujienom ar bent šiek tiek skaito užsienio spaudą, kuri jau visa savaitė kaip netyla, be abejo girdėjo apie tai, kas buvo pašventinta subprime mortgage crisis, arba antrarūšių būsto paskolų krizė (dėkui Delfi už vertimą). Šio įrašo tikslas - bandyti suprasti, kas įvyko rinkoje.
Pirmiausiai įžanga. Kas gi yra tos antrarūšės paskolos ir kas ten su jomis ne taip? Trumpai tariant, tai yra tokios pat paskolos, kokias ir įsivaizduoja dauguma. Jų išskirtinumas tas, kad jos yra rizikingesnės, tad palūkanos čia yra didesnės nei rinkoje, kad šitai būtų kompensuota. Rizika atsiranda iš to, kad paskolos suteikiamos ne visiškai patikimiems asmenims, kurie gali jau turėti nepatenkinamą kredito ėmimo istoriją ir kuriems jau nebeišeina tikėtis paskolos su įprastomis, rinkos nustatytos palūkanomis.
Antrojo tūkstantmečio pradžioje, iškart po interneto burbulo sprogimo, JAV, kuri lieka bene svarbiausia pasaulio rinka, patyrė nekilnojamojo turto bumą. Kažkas panašaus kaip pastaruoju metu Lietuvoje, tik negaliu drąsiai teigt, kur burbulas buvo didesnis. Nors Lietuvoje NT burbuliukas dar bando laikytis, JAV jis sprogo prieš dvejus metus.
Galit įsivaizduoti, kad paėmusiems antrarūšes būsto palūkanas (anot Wikipedia, tokios sudarė penktadalį visų būsto palūkanų) tai pyragų neatnešė. Būsto kainos krito, o milžiniškas palūkanas juk reikės vieną dieną grąžinti.
Štai toks trumpas istorinis įvadas. Klausimas: kokį jis turi ryšį su dabartiniu sumišimu pasaulinėje rinkoje? Esmė ta, kad tikrosios bėdos neprasidėjo nei praėjusią, nei užpraeitą savaitę. Bėdos prasidėjo dar 2006 m. pabaigoje, kai po truputį pradėjo žlugti antrarūšių paskolų teikėjai. Juk jei paskolos gavėjai nesugeba jos grąžinti, kreditoriui nuo to geriau nebūna - pinigus atgauti reikia, o jų nėra. Apie krizę jau buvo kalbama balandį, bet tik rugpjūčio pradžioje prasidėjo tikrasis įdomumas.
Bene dauguma svarbių istorinių įvykių turėjo šiokį tokį pretekstą sau pateisinti: Bostono arbatėlė, princo Gavrilos nužudymas ar netgi ta pati rugsėjo 11-oji. Čia karo nebuvo (tikėkimės, ir nebus), o varomąja pavara tapo prancūzų bankas BNP Paribas, rugpjūčio 8 d. suspendavęs kelis fondus (tai reiškia, kad investuotojai nebegali atsiimti savo pinigų), kurių bendra vertė siekė 1,6 mld. €. Pasiteisinimas buvo toks: kai kuriuose rinkos segmentuose, o tiksliau JAV antrarūšių paskolų rinkoje trūksta likvidumo. Išvertus į žmonių kalbą priežastis buvo panaši į šitą: nebesuprantam, kas vyksta, ir nebežinom, kiek mūsų fondas vertas.
BNP Paribas veiksmai sukėlė sumaištį ir išgąstį rinkoje. Bene visi akcijų biržų indeksai smuko žemyn. Bankai pasidarė daug pesimistiškesni paskolų atžvilgiu ir stipriai apribojo kreditą. Prisiminkit, kas yra bank run ir galbūt pamatysit vieną kitą atitikimą.
Čia tuoj pat sureagavo įsikišo valstybiniai centriniai bankai: iš pradžių Europos, vėliau JAV, taip pat ir Japonijos. Kažkas negerai. Jei nebus duodomos paskolos, verslas negalės investuoti ir ilgalaikė krizė neišvengiama. Ką daryt? Hmm… Jei nenorima skolinti, vadinasi, yra pinigų (kitaip likvidumo) trūkumas. Išeitis? Duoti jų papildomai. Taip į rinką ECB įpumpavo virš 100 mld. €, vėliau tuo pačiu keliu pasiekė JAV ir Japonijos centriniai bankai. Krizė dar nesibaigė ir vystosi toliau. Nors indeksai pamažu atsigauna ir spalvinasi žaliai, bet dar šiandien ECB paleido į rinką 40 mld. €.
Visi komentarai yra labai pageidaujami. Pats nemažai sužinojau rašydamas šį įrašą.
Red.: papildoma ir pakankamai išsami informacija apie patį pinigų įpumpavimo mechanizmą.
Ačiū už išsamų ir suprantamą paaiškinimą!
Super, geras komentaras. Tik abejoju, ar Lietuvoje gali pasikartoti USA scenarijus, vien dėl to, kad čia, Lietuvoje, “antrarūšių paskolų” apskritai nėra, arba yra labai nedaug, t.y., nedidelėmis sumomis. Nebent pas mus krizė prasidės “pirmarūšių paskolų” rinkoje, t.y., smarkiai išaugs nemokių klientų skaičius. Kuo irgi labai abejočiau, žinant lietuvių emigrantų pinigines “injekcijas” į Lietuvą… Čia aš kalbu tik apie fizinius asmenis, verslo klientų neliečiu, bet tame segmente dar mažiau pagrindo krizei.
Mindaugui. Bijau, kad ne viskas taip paprasta. Kalba eina apie globalios ekonominės krizės grėsmę, a-la Didžioji depresija V.2. Ir esant tokiam scenarijui, Marijos žemei patyliukais šone atsisėdėti nepavyks. Vienintelis dalykas kuris mus ‘galbūt’ gelbėja yra tai, kad kaip ir 1930-ais mūsų ekonomika dar nėra taip išsivysčiusi kad pajusti visą nuosmukio mąstą.
Prasidėjus krizei pas amerikonus, žlugs ne tik smulkesni paskolas išdavę bankai bet ir į juos investavę “hipotekiniai” fondai. Tada bėdos apims ir fondų investuotojus, tada panika biržose, akcijų nuvertėjimas, dolerio hiperinfliacija. Tie patys procesai mikliai peršoks į ES, nes čia tos pačios bėdos, reikalą kiek amortizuos Euras, bet neišgelbės.
Ant JAV ir ES vartojimo pakabinti visi Azijos tigrai ir Kinija. Prasidėjus krizei, vartojimas drastiškai sumažės, atitinkamai krizė ir Rytuose. Aukso, plieno, ir svarbiausia naftos kainos šaus į viršų akcijos ir pinigai dar labiau nuvertės ir galutiniame variante turėsime globalų pravalą.
Bet tegu jautresni skaitytojai neišsigąsta- tai pats pesimistiškiausias iš realistiškų scenarijų.
Ryti, puikus straupsniukas.
P.Vytauc. Be abejo, čia nupiešei pačią pesimistiškiausią prognozę ir visų antiglobalistų taip “laukiamą” globalizacijos išdavą. Ir iš tiesų kartais baugu pasidaro pastebėjus visus tokius sąryšius, kad ir buitiname lygmenyje - pavyzdėlis: kartą sėdėdamas automobilyje apsidairiau ir pabandžiau suskaičiuoti kiek yra kartu su manimi daiktų, pagamintų Lietuvoje. Tai radau obuolį iš sodo ir “Philip Morris” gamybos cigarečių pakelį. Nu gal dar langų plovimo skystis buvo kokios “Autochemijos” gamybos. Ir viskas! Tai nejauku kaip tai pasidarė. Vienintelis obuolys buvo visiškai lietuviškas ir tai, jei ne kokiom lenkiškom trąšom tręštas…
Duomenų nelyginau, todėl galiu klysti, bet kainos koreguotis pradėjo tik šių metų pradžioje JAV NT rinkoje.
Dėl Paribas banko - jis ne pirmas paukštis, tik pagaliau rinkos sureagavo. Gegužės - birželio mėn. du Bears fondai visiškai sugriuvo, bet investuotojams buvo ne motais. Dabar akivaizdu, kad ši problema tapo globali - prancuzų, vokiečių fondai merdi, o baimės šešėlis matomas ir Azijoje.
manyčiau reikia pradėti pirkti auksą ir visas kitas “commodities”;)
Dėkui už komentarus. Nepamenu dar tokio antplūdžio. (:
Įdomu tai, kad pastaruoju metu daugėjo europiečių ekonomistų, kurie kalbėjo apie tai, jog Europos ekonomika vis labiau atsiskiria nuo JAV ir tampa vis stiprėjančia nepriklausoma jėga: maždaug krizė JAV Europai įtakos neturėtų. Pastarosios savaitės turbūt buvo geras įrodymas, kad pasaulio rinkos tapo per daug viena su kita susietos, kad “atsiskyrimas” išvis būtų įmanomas.
Nebūna krizių iš kurių kažkas nepasipelno.
Mano manymu, pasaulyje siuo metu per daug informacijos online rezimu pasiekia per daug nepatyrusias ausis. Pries desimt metu panasios nereikalingos panikos nebutu. Tai gera pamoka ir mass media ir ivairaus plauko spaudos atstovams - ziurekite ka ir kada pranesate! Smagu saukti “krize, krize” kai pats VP neturi :)
Na zinot ponai,jeigu issipyldytu visos jusu pesimistines prognozes,tai ateity matomai popieriniu pinigu kaip ir neliktu.O butu daromi pinigai is brangiuju metalu.Aukso ,platinos ir t.t..tada gal but jie taip greit neprarastu savo vertes?