Blog’as oficialiai uždarytas

Šiandien Delfi pasirodė straipsnis apie ES paramą Estijai lietuviškais makaronais. Na, atrodo, nieko blogo. Vargšai estai gaus pavalgyti, o lietuviai iš to dar ir praturtės, tiesa? Taip, tiesa, bet ji slepia vieną dalyką: food aid controversy. Kuo tai pasireiškia? Veikimas panašus į dempingą, kuris ES ribose, beje, yra uždraustas.

Įsivaizduokit, kad esate UAB "Makaronai" direktorius Lietuvoje. Gaminate tik vieną gaminį - makaronus - ir jį parduodat visur po 1 Lt (pigiau negalit sau leisti). Staiga iš kažkur ateina žinios, kad geraširdė šalis donorė nusprendė Lietuvai padovanoti jos makaronų perteklių, siekiantį kelis tūkstančius tonų, arba už dyką, arba už juokingą kainą. Žinant, kad rinką užplūs pigūs makaronai iš užsienio, ar manot, kad 1 Lt kainos išsilaikys? Ne, kaina smuks. Kiek - priklauso nuo rinkos dydžio. Nuo to pat priklauso, ar ilgam. Tada jau nuo jūsų sugebėjimų tvarkytis kritinėse situacijose ir firmos padėties priklauso, ar dirbsit nuostolingai laikinai ar nueisit visiškai į bankrotą.

Laimė, Estija yra pakankamai turtinga šalis, kad makaronų labdara jos ekonomikai neturėtų didesnės įtakos, bet silpnoms Afrikos šalims tokio tipo pagalbos gali atnešti šviesią šiandieną, bet kainuoti vargingą rytojų. Kaip vienas būdų spręsti šią problemą yra maisto talonų ar grynųjų dalinimas, kad gyventojai galėtų patys nusipirkti sau maisto iš vietinių gamintojų, taip teberemdami ir skatindami vietinę ekonomiką. Aišku, kitas klausimas yra super kritinė situacija, bet vėlgi pagalba maistu turėtų išlikti pats paskutinis šiaudas.