Phillips’o kreivė
Tęsiu savo Kas vyksta Lietuvoj? ciklą. Šįkart nagrinėsiu Phillips’o kreivę, labai įdomų ekonominį ryšį tarp nedarbo lygio ir infliacijos. Truputis įžangos: kaip turbūt ir nuspėjat, Phillips’o kreivė savo pavadinimą gavo ekonomisto Phillips’o garbei, kuris pirmas ir nustatė atvirkštinį ryšį tarp infliacijos (tiksliau algų padidėjimo) ir nedarbo iš Didžiosios Britanijos statistikos. Prieš pradedant nagrinėti jos lietuvišką variantą, reikėtų paminėti keletą svarbių faktų. Vos atsiradusi, ši kreivė tapo labai populiariu politikų įrankiu, nes atrodė, jog taip lengva manipuliuoti vienu, kad turėtum kitą. Ir iš tikrųjų, 8-ajame dešimtmetyje šis ryšys subliuško. Phelps’as bei Friedman’as negalėjo patikėti, kad egzistuoja ryšys tarp nominalaus (infliacijos) ir realaus (nedarbo) kintamojo. Pasirodė, jog jie buvo teisūs, o Phelps’as įėjo į istoriją, sugalvojęs NAIRU konceptą (nedarbas, kuris stabilizuoja infliaciją).
Taigi žiūrim, ką turim Lietuvoj.
Nemanau, kad čia prireiks daug komentarų. Bendrai paėmus, mūsų ekonomika mums rodo gan gražią Phillips’o kreivę, labai primenančią hiberpolę. Taip, kaip ir turėtų būti trumpajame laikotarpyje. Kita vertus, ties 2003 m. ryšys pereina į tiesiog atvirkščiai proporcingą ir nebetelpa į hiperbolės kreivę.
Ką mums sako šis grafikas? Pirma, panašu, jog sumažinti praėjusio dešimtmečio infliaciją labai padėjo išaugęs nedarbo lygis, kas leido verslui nustoti auginti kainas, nes esant bedarbių armijai už lango, darbininkams galima mokėti ir mažiau. Kita vertus, pastaraisiais metais įtampa darbo rinkoje auga sparčiai. Nedarbo lygiui sumažėjus iki rekordinių žemumų, kainos yra kone priverstos augti. Nežinau, ar teisinga būtų nustatyti NAIRU taip iš akies, bet mano akimis jis svyruoja ties 7%-8%. Kitaip sakant, šiokia tokia korekcija mūsų ekonomikoje infliacijos atžvilgiu nepakenktų (liaudyje už tokius pasakymus turbūt grėstų Linčo teismas). Galit užmest akį į mano praėjusį straipsnį apie eurozonos palūkanų įtaką mūsų augančiai ekonomikai: emigracija ir mažos palūkanos mūsų kainas stumia aukštyn. Tikėkimės, dviženklio skaičiaus nepasieksim ir vieną dieną devalvuot mūsų lito nereiks.
Ką gi, tiek Okun’o dėsnis, tiek Phillips’o kreivė Lietuvos atveju prisitaiko be didesnių keistenybių. Rodosi, kad mes jau ir nesam tokie išskirtiniai.
Noriu ilgam laikotarpiui taupti grynus pinigus.
Tai isheitu geriau pinigus taupyti EUR?
Ta prasme del visa ko…jeigu davalvacijos neishvangtume
- nes tipa Jeigu revalvacija tikrai negresia - tai rizika egzistuoja tik devalvacijai?
aciu
dar tarp kitko labai idomu butu jusu nuomone apie Purchasing power parity Lituvoje.
Nes man toks disbalanso jausmas negeras - kad jegu zhmogus Lietuvoje uzhdirba kaip USA - ant LT daug maziau visko nusipirkti gali…
Geriausiai patartų tie, kas užsiima asmeniniais finansais, nes jie už savo žodžius atsako savo kailiu. Litui revalvacija tikrai negresia, čia - faktas. Šarkinas prisiekinėja, kad devalvuotas litas irgi nebus, bet čia reikalas slidesnis. Mūsų prekybos balansas yra apie -8%, kas yra sąlyginai daug ir kadangi turim spartų atlyginimų augimą, galima tikėtis, kad jis dar žemės. Būtent prekybos balansas ir yra vienas svarbiausių veiksnių svarstant revalvaciją/devalvaciją. Prie to paties dar ir turim įsibėgėjančią infliaciją. Manau, sutikčiau su tais, kurie spėja, jog jei bus devalvuotas latas, tas pats nutiks ir su litu. Tokiu atveju daug kas tikėtųsi kažko pas mus ir galbūt sulauktume spekuliantų atakų, kas greičiausiai baigtųsi devalvacija.
Bet kokiu atveju, kad ir kaip myliu mūsų valiutą, savo santaupų ja nelaikyčiau. Beje, taip pat jums derėtų apsvarstyti ir pinigų investavimą į fondus ar akcijas. Lietuvoj gal tai mažiau populiaru, bet tai dalykas rimtas ir dažnai pelningesnis (taip pat ir rizika didesnė). Tam galiu pasiūlyt lietuviškų spekuliantų forumus.
P.S. Apie PPP galbūt parengsiu atskirą įrašą.
Noriu padekoti uz issame info, nes man siuo klausimu jos reikejo =].