Euro įtaka Baltijos trejetui
Wall Street Journal Europe šiandien skelbia straipsnį Euro-zone rules handcuff Baltics (8 psl.). Straipsnis įdomus tuo, kad kalba apie neigiamą euro pusę mūsų ekonomikai (daugiausia dėmesio skiriama Latvijai). Debatuose apie eurą kartais kyla prieštaravimai, kad jį įvesdami mes prarastume galimybę vykdyti monetarinę politiką ir ekonomikai reguliuoti beliktų tik biudžeto priemonės. Iš tikrųjų, mes tikros monetarinės politikos turbūt taip niekada ir neturėjom. Iš pradžių turėjom litą, surištą su doleriu, dabar - su euru. Pririšimas prie valiutos reiškia, jog monetarinei politikai belieka vienas tikslas - išlaikyti valiutų santykį stabilų (+- kelių procentų variacijos). Vadinasi, vienašališkai didinti palūkanas ir taip šiek tiek sulėtinti ekonomiką (ypač NT burbuliuką) Lietuvos Centrinis Bankas nebeturi galimybės. Jei taip būtų padaryta, LCB turėtų į rinką mesti daugiau litų, kad valiutų santykis atsistatytų, nes padidinus palūkanas Lietuvoje litas turėtų pabrangti euro atžvilgiu. Žodžiu, turėtumėm užburtą ratą be rezultatų.
Straipnis dėl to netiesiogiai iškelia problemą: ar euras tinkama valiuta sparčiai augančiai ekonomikai (tiek pats euras, tiek buvimas pririštam prie jo)? Jei ekonomika šuoliuoja didesniu tempu, nei ji iš tikrųjų yra pajėgi, ir jei mažos palūkanos tą tiesiog skatina (be to, infliacijos grėsmė), ar euras su gan mažomis ir nuo didžiųjų šalių priklausančiomis palūkanomis yra gerai?
O gal geriau likti su sava, prie nieko nepririšta valiuta, laisvai plaukiojančia valiutų rinkoj? Aišku, tokiu atveju turim kitas grėsmes, kurios ypač akcentuojasi mūsų dinamiškame ūkyje: investuotojų pasitikėjimą ir spekuliacijos galimybes. Net Švedija praėjusiame dešimtmetyje neatsilaikė prieš spekuliantus ir buvo priversta devalvuoti savo valiutą, kas ekonomikai tikrai neišėjo į bloga, bet investuotojai nuo to geriau nepasijunta.
Pavyzdžiu vėl galima paimti Ispaniją, kuri auga sparčiau nei didžiosios ES senbuvės ir kurios "output gap" jau senokai viršija 0. Ekonomika sparčiai juda pirmyn, kai kuriais metais realiosios palūkanos yra neigiamos, kas skatina skolinimąsi. O iš ten oro pasipildė ir ispaniškas NT burbulas.
Sutinku, kad žemesnį lito palūkanų lygį lemia susiejimas su euru. Bet mano nuomone, susiejimo su euru atveju lito palūkanos vis tiek yra mažesnės, nei jau įsivedus eurą, tai rodo statistiniai duomenys. Tada klausimas: ar galima teigti, kad jei Lietuva būtų įsivedusi eurą, jos rodikliai (ES deficitas, infliacija) būtų dar blogesni ? Ir kokie svarbiausi veiksniai lemia siandien didesnes palūkanas litais ?