Aukštasis mokslas pasaulyje statistiškai
Vienam darbui, padėsiančiam faktais iliustruoti Europos aukštojo mokslo ir technologijų atsilikimą, teko dirbti su ISI Highly Cited duomenų baze, kuria taip pat remiamasi sudarant ir Šanchajaus universitetų reitingą.
Kaip ir sako jos pavadinimas, duomenų bazė yra sudaryta iš beveik 6 tūkst. dažniausiai cituojamų autorių įvairiose mokslų kategorijose. Tiesa, daugiausiai koncentruojamasi ties tiksliaisiais mokslais, ypač medicina ir biotyrimais. Nors pati duomenų bazė nėra tobula, su ja bedirbant aptikau ir pora neatitikimų, kai kur trūksta duomenų, dar kai kur pasitaiko viena kita klaida, bet vis tik ji yra tikrai neblogas įrankis parodyti bendras pasaulines tendencijas aukštojo mokslo srityje. Ką gi, rezultatai tikrai mane nustebino, nes tikrai nesitikėjau, kad atotrūkis toks didelis.
65% visų dažniausiai cituojamų autorių dirba JAV. Kitaip sakant, 2 iš 3 dirba ir gyvena JAV! Skaičius tikrai įspūdingas. Europos dalis čia sudaro vos daugiau nei penktadalį - 22%. Primenu, kad pagal BVP vien tik Europos Sąjungos šalys jau lenkia JAV. Japonija čia nesiekia nei 5%. Kitaip sakant, visuose Kalifornijos universitetuose bendrai paėmus dirba 1,5 karto daugiau produktyviausių mokslininkų nei pirmojoje Azijos ekonomikos jėgoje. Nieko turbūt nestebina, kad geriausiai iš Europos šalių laikosi Didžioji Britanija, kur dirba trečdalis visos Europos labiausiai cituojamų autorių. Be kita ko, gan neblogos pozicijos tiek šveicarų, tiek olandų žinant valstybių dydį. Kita vertus, šios valstybės kartu įdarbina daugiau mokslininkų, negu visa Prancūzija, kuri dar ryškiai atsilieka nuo Vokietijos, kurią labai gelbėja Max’o Planck’o institutas.
Be abejo, turbūt bus įdomu sužinot, kurios mokslo institucijos gali pasigirti didžiausių įtakingiausių mokslininkų skaičiumi. Prieš tai turbūt derėtų įspėti, jog šitie skaičiai yra šiek tiek nuvertinti, mat dažnai vienam ar kitam universitetui priklauso ar bent būna susijusios ir daugybė kitų mokslinių tyrimų institucijų, neturinčių pavadinime universiteto vardo. Tarkim, iš pavadinimo Santariškių klinikos nėra aišku, kad jos glaudžiai susijusios su Vilniaus universitetu.
Taigi rezultatai tokie, kad nieko nestebina, jog pirmauja Harvardas su 3% visų autorių jo gretose. Stanfordas jų turi maždaug 2,3%, o MIT - šiek tiek mažiau nei 2%. Bene didžiausia mokslininkų koncentracija yra Kalifornijoje ir srityje aplink Masačusetsą bei New York’ą, tai yra ten, kur randame Harvardą, MIT, Columbia, New York’o valstybinius universitetus ir t.t. Iš ne JAV esančių institucijų bene labiausiai išsiskiria Tokijo, Kyoto, Oksfordo ir Keimbridžo universitetai. Taip pat ypač neblogai tarp viso būrio atrodo jau mano minėtas Max’o Planck’o institutas.
Beje, nors universitetai užima dominuojančias pozicijas, pakankamai nemažai autorių kildinama ir iš kitur: ligoninių, privačių kompanijų, privačių laboratorijų, valstybinių tarybų ir organizacijų. Šitai turbūt labiausiai atsispindi Šveicarijoje bei JAV.
Vienas iš viso šito tyrimo tikslų yra parodyti beviltišką Europos atsilikimą aukštajame moksle, bet taip pat yra ir vienas įdomus gilesnio pasvarstymo reikalaujantis klausimas: kodėl šiandien, kai galime bendrauti taip paprastai, kai susisiekti su žmogumi už Atlanto užtenka vos kelių sekundžių, kai Europoje galime be problemų skaityti JAV ar Azijoje spausdintus straipsnius ir leidinius, kodėl yra tokia pastebimai didelė mokslo koncentracija keliose vietose? Ar neturėtų būti atvirkščiai?
Tas faktas, jog labai mažai cituojami prancūzų mokslininkai man davė mintį, jog toks iškreiptumas galėjo atsirasti dėl kalbų skirtumo — prancūzai yra žinomi, kaip mėgstantys rašyti ir publikuoti savo darbus gimtąja kalba. Taip kad toks tyrimas gal būt ir yra neblogas “proxy” tiriant Europos mokslinį atsilikimą (jeigu toks iš viso egzistuoja), bet reikėtų kontroliuoti dėl skirtingų publikacijų kalbų. Bent jau Lietuvoje mokslininkai daug dirba lietuviškai, ir ne visus straipsnius publikuoja angliškai užsienio žurnaluose.
Dalis tiesos yra tai, kad prancūzakalbiai teikia pirmenybę savo kalbai. Bet jeigu pažvelgtume į žurnalų sąrašus, pamatytume, kad pavadinimų yra ir ne angliškų: vokiškų, prancūziškų, ispaniškų, net olandiškų. Nors, aišku, anglų kalba daugiau nei dominuoja. Kita vertus, dažniausiai straipsnio kokybė stipriai skirsis, jei žurnalas būtų Lietuvos ekonomikos apžvalga ar American Economic Review, tad nenuostabu, jog vietiniai leidiniai turi žymiai mažiau svorio.
Tas tiesa, bet visi “vietiniai leidiniai” JAV ar Britanijoje anglų kalba pateks į šią duomenų bazę, kas galbūt perdėtai padidins JAV ir Britanijos reitingą.
Kodel koncentracija keliuose vietose man lyg ir aisku. Pirmiausia manau del tradiciju. Kol nebuvo interneto, mokslas koncentravosi JAV. Per ta laika JAV pritrauke geriausius mokslininkus. Todel dabar nors ir esant galimybems naudotis ta pacia info, kuria naudojasi geriausi JAV mokslininkai, centrai islieka tie patys, nes ten sedi gabiausi zmones. Be to, geriausi JAV universitetai pritraukia gabiausius zmones is viso pasaulio.
Be to, visiems tureti galimybe naudotis ta pacia informacija, dar nereiskia, kad visiems lygios galimybes kurti moksla. Juk daug kas priklauso ir nuo atmosferos, bendravimo. Turbut dirbdamas kokiam harvarde visai kitaip jaustumeisi, pavyzdziui, besikalbedamas su kolega kuris pries kelis metus gavo nobelio premija, nei kad dirbdamas uz 1200 Lt i rankas lietuviskam universitete.
Europai tada lieka išspręsti didžiulė problema: kaip pritraukti saviškius atgal iš to užburto rato? Be jokių abejonių, faktas, jog sėdi vienoj patalpoj su tikrai gabiais pasaulio studentais, kai tau tuo metu dėsto Nobelio laureatas, duoda, ir duoda gana daug. Dabar kai kurias paskaitas Berkeley universitete gali ir on-line pasižiūrėt, bet naudos gausi vis tiek gana mažai, nes stebuklų su retom išimtim JAV turbūt nedėsto.
Beje, neturiu informacijos, bet būt įdomu žinot, kiek skiriasi atlyginimai JAV ir Europos universitetuose. Kažin, yra koks nors ryškus skirtumas, ar vis tik dauguma vyksta svetur vien dėl mokslo?..
Iš esmės didžiausias visų rūpestis yra apgailėtina Europos padėtis palyginti su JAV. Vienintelis tikslas yra sumažinti atotrūkį. Ar padidintas finansavimas pagerintų padėtį? Ar padėtų universitetų koncentracija Europos mastu? Ar išvis kaip nors įmanoma Europai pasivyti JAV? Neužmirškim, kad auga konkurencija ir iš Azijos…
Na tarkim auksciausio pasaulinio lygio mokslui reikia gabiausiu pasaulio zmoniu (t.y. neuztenka vien tik tarkim vakaru europos protingiausiu studentu, kad europoje susikurtu koks galingas mokslo centras). Tuomet reikia pasaulio genijus kazkaip pritraukti į vakaru europa. Manau cia JAV turi dideli pranasuma del dvieju dalyku. Kalbos ir geriausiu universitetu (ivaizdzio).
As mokedamas tik anglu kalba tikrai nelabai noreciau vykti dirbti i koki vokietijos ar prancuzijos ar danijos univeristeta, nes tikrai nenoreciau gyventi saly, kurios kalbos nezinau. Tuo tarpu JAV ir UK mane tikrai pritrauktu.
Jei buciau super mokslininkas, tai darbas garsiame JAV universitete labiau viliotu nei nelabai girdetame vokietijos univeristete. Be to, manau JAV pati stengiasi pritraukti kuo daugiau mokslininku, o europa (del savo uzdarumo) ju gal ne siek tiek bijotu, visgi konkurencija.
reiktų atkreipti dėmesį, kad labai stipriai skiriasi publikavimo tradicijos skirtingose mokslo srityse ir skirtingose šalyse. pvz. biologijoje citavimas gali skirtis dviem eilėm nuo citavimo computer science (jei reiks, galėsiu paieškoti šaltinio, iš kurio šie duomenys), nes ten dažnai būna, kad remiamasi keletu klasikinių šaltinių. taip pat būna, kad tam tikra grupė/mokykla labai daug cituoja vieni kitus.
Šiaip, tai ir Europoje kiekvienas universitetas bando prisivilioti kuo stipresnius profesorius, bet yra ir finansinės problemos, ir pakankamai stiprios grupės problemos. Bet mobilių profesorių, kurie visur važinėja, yra ne tiek ir mažai.
Beje, pamiršote Australiją — jie irgi paskutiniu metu aktyviai vilioja žmones, ir yra prisivilioję gana stiprių mokslininkų.
(daugiausia remtasi situacija CS)
Viena svarbiausiu Europos mokslo atsilikimo nuo US priezasciu - finansavimas. US universitetu biudzetai yra skaiciuojami milijardais tad nenuostabu, kad turi pazangiausius tyrimu irenginius ir gali finansuot itin brangius mokslinius tyrimus. Be to vidutiniai profesoriu atlyginiami uz Atlanto yra gerokai didesni, tad tikrai geri specialistai uzdirba gerokai daugiau nei ju kolegos Europoje. Visa tai ir sukuria naturalia trauka tiek studentams tiek ir destytojams/profesoriams. O UK geresne mokslo padetis nei vidutiniskai Europoje del velgi tos pacios gan paprastos priezasties - finansavimo. UK geriausi universitetai irgi turi milijardinius biudzetus, be to, kaip ir US turi tamprius rysius su privaciu sektorium, aukstas pozicijas uzimanciais alumniais (kurie padeda pritraukt finansavima)ir pan. Moksle vien gabiu zmoniu neuztenka, reikia ir atitinkamo finansavimo, o ji pritraukt ne taip lengva, nes daznai novatoriski tyrimai ar eksperimentai kainuoja itin brangiai, tad reikia daug lesu ‘rizikingai’, kartu ir ilgalaikei investicijai..