Balandžio pabaigoje Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai. Kol kas yra du realūs kandidatai - socialistė Ségolène Royal ir konservatorius-liberalas Nicolas Sarkozy. Šie rinkimai bus įdomūs ne tik tuom, kad pasikeis valdžia vienoj didžiausių Europos valstybių, bet ir tuo, jog prancūzai rinksis tarp dviejų visiškai skirtingų kelių tolesnei ekonomikai vystyti: socialistinio ir liberaliojo.
Prieš keletą dienų N.Sarkozy prancūzų dienraščiui Le Monde pristatė ekonominę programą ir svarbiausius jos punktus. Trumpai ir nesigilinant į detales jie būtų tokie: sumažinti mokesčius darbui ir taip skatinti prancūzus daugiau dirbti, taigi daugiau uždirbti ir išleisti. Darbą skatins ir siūlymas atleisti maždaug 95% prancūzų nuo paveldėjimo mokesčių. Sarkozy dargi siūlo 50%, kaip turto mokesčio maksimumą. Jis taip pat remtų mažindamas mokesčius tuos, kurie dalį savo turto investuoja į verslo kūrimą. Kandidatas į prezidentus taip pat siūlo mažinti valdininkų skaičių, bet tuo pat metu didinti viešojo sektoriaus darbuotojo produktyvumą, kad nenukentėtų bendras rezultatas. Savo ekologinių mokesčių politiką jis supranta kaip didesnį teršiančių produktų apmokestinimą. Kitaip sakant, jis siūlo mokesčių atžvilgiu atskirti švarius ir teršiančius produktus.
Savo interviu Sarkozy taip pat užsiminė ir apie prieštaringai vertinamą jo nuomonę ECB atžvilgiu, kuri sutampa su jo konkurentės. Kad ir kaip jie abu tai pasakytų, jų pagrindinė mintis yra tokia, kad ECB turėtų derinti savo veiksmus atsižvelgdami ne tik į infliaciją, bet ir į šalių ekonominę padėtį, kas reikštų jog dabar nepriklausomas ECB taps dalinai priklausomu nuo ES politikų. Sunku pasakyt, ar tai rinkiminiai lozungai ar rimtas požiūris. Bet kokiu atveju šitas klausimas yra tikrai labai diskutuotinas. Asmeniškai, manau, jog ECB turėtų atsižvelgti ir į ekonominę padėtį, kaip tai daro JAV Federalinis bankas, bet bet koks artimesnis bendravimas su politikais gali baigtis liūdnai, ypač žinant, kad ne visos šalys ES yra lygiavertės.
Man labiausiai šitame interviu patikę Sarkozy žodžiai:
Je souhaite une société du libre choix.
Įdomu tai, kad, atmetus ekonominius skirtumus, abiejų kandidatų programos yra labai panašios ir orientuotos daugiausiai į populistines idėjas. Jei manysime, kad prancūzai yra racionalūs ir tai supranta, tai pavasario rinkimuose jiems reiks rinktis tarp Royal vedino socializmo ir didesnių mokesčių kuriant lygesnę visuomenę ir Sarkozy šaukiamo kapitalizmo.
Beje, pagal naujausias ir nuolat besikeičiančias prognozes, Sarkozy laimės antrajame ture su 52% balsų. To jam ir palinkėčiau.
