Blog’as oficialiai uždarytas

Žodžio laisvė yra neatsiejamas mūsų demokratinės visuomenės atributas. Tai faktas, su kuriuo ginčytųsi nedaugelis. Kita vertus, ar žodžio laisvė turi turėti ribas jau kelia debatus ir įvairiausius ginčus. Ar leisti absoliučią laisvę reikšti savo idėjas, ar pasistengti riboti bent jau tas, kurios kursto neapykantą ar kelia sumaištį.

Pasvarstyt apie tai mane paskatino nemaža pastarojo meto įvykių, tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniu lygiu. Tarkime, Irano prezidentas paskelbė organizuojantis konferenciją, neigiančią Holokaustą. Vakarai kaip mat ją pasmerkė. Jokiu būdu neneigiu istorinių faktų ir nemanau, kad ta konferencija turės bent kažkokį svorį istoriniams tyrinėjimams, bet žinia, jog demokratiškieji Vakarai toleruoja vieną, bet smerkia kitą, yra nedovanotina klaida. Genocidai yra didžiulė žmonijos gėda, bet tai neturėtų stabdyti diskusijų, netgi jei konferencija yra visiškai subjektyvi. Vakarai, kartu ir Lietuva, turėtų rodyti tolerantiškos ir laisvę skleidžiančios visuomenės pavyzdį. Tokios iniciatyvos šįkart jiems tikrai pritrūko.

Persikeliu trumpam į Lietuvą. Į galvą pirmiausiai atėjo du nutikimai: paistalai apie Baltijos šalis Rusijos enciklopedijoj ir mero Artūro Zuoko ketinimai bausti kai kuriuos, anot jo, lazdą perlenkusius komentatorius. Cituoju ištrauką iš Delfi straipsnio apie pirmąjį:

[…] Be to, pats faktas, kad tokios enciklopedijos Rusijoje yra vis dėlto išleidžiamos, įrodo šios valstybės pseudodemokratiškumą. Juk jeigu, sakykime, Lietuva - demokratinė valstybė, tai pas mus draudžiama viešai skelbti tokias nesąmones ir dar knygynuose jas platinti",- sakė V. Vareikis.

Tiesą sakant, nelabai supratau V.Vareikio, KU docento, nuomonę. Ar tik ne demokratija turėtų visiems suteikti galimybę kalbėti nesąmones visur ir apie viską? Kiekvieno mūsų reikalas yra kreipti į tai dėmesį ar ne. Draudimas spausdinti tam tikras knygas yra kvailystė. Lygiai tokia pati kvailystė yra komentatorių persekiojimas. Delfi yra privati įmonė ir gali laisvai uždrausti rašyti tiesiogiai prieš merą nukreiptus komentarus, bet teistis su žmonėm, kurie tai daro? Dar vienas įrodymas, kad liberalų partijos pirmininui bent vertėtų paskaityti savo ideologijos ginamas vertybes.

Galiausiai vienas ko gero Lietuvoj nelabai girdėtas įvykis. Trumpas istorinis įvadas: Belgija yra federacinė valstybė, sudaryta iš trijų regionų: Flandrijos (olandakalbiai), Valonijos (prancūzakalbiai) ir Briuselio (maišyti). Dėl gausybės kultūrinių ir ekonominių skirtumų, tokių, kaip kalba, darbštumas, turtas, jau kuris laikas iš Flandrijos, kuri yra ekonomiškai stipresnė, pusės sklinda noras, nors ir ne vienbalsis, atsiskirti nuo Valonijos. Ši tema yra gan gausiai eskaluojama ir į ją žiūrima labai rimtai.

Grįžtu dabar prie šiandienos temos. Taigi prieš kelias dienas vienas belgų kanalas (RTBF) išbandė provokaciją: nutraukė savo programą ir pradėjo skelbti, jog Flandrija paskelbė savo nepriklausomybę - Belgija nebeegzistuoja. Gerą pusvalandį, iki kol informacija buvo paskelbta kaip išgalota, šalyje vyravo panika. Be abejo, RTBF nepagailėjo ir sumaketuotų vaizdų, atrodančių įtikinamai tokioj situacijoj.

Kai paaiškėjo, kad tai tik pokštas, galvoj nuvilnijo mintis, kad čia yra tai, kas iš tikrųjų vadinama tikrąja žodžio laisve. Sutinku, kad lazda gal šiek tiek ir perlenkta, bet tai buvo padaryta rizikuojant įmonės prestižu. Žmonės patys galėjo pasirinkt, ar tikėt, ar ne. Dabar jie patys galės pasirinkt, ar toliau žiūrėt, ar jungt iškart kitą kanalą. Naujausiomis žiniomis, jokių sankcijų prieš televiziją, kuri, beje, priklauso valstybei, laimei, nebus imtasi.

Klausimas smegenims pamankštint: panašus dalykas, sukėlęs visuotinę paniką, yra įvykęs ir JAV. Ko tada išsigando amerikiečiai?