Laimės ekonomika
Tikrai dažnai girdim sakant, kad pinigai laimės neatneša. Be abejo, iš dalies tai yra tiesa. Nors gyventojų turtas nuo 1975 m. iki 1995 m. padidėjo bene 40%, bet, anot vokiečių Handelsblatt, laimingesni jie netapo. Beje, net jei ir minimi tiktai amerikiečiai, mažai abejoju dėl pasaulinių tendencijų.
Žmonėms, be jų pačių uždarbio, svarbi yra ir aplinka, ir sveikata, ir darbo saugumas, ir socialinės nuotaikos ir paties žmogaus padėtis tarp kitų žmonių. Tarkime, ką pasirinktumėt: 50 000 Lt atlyginimą, kai kiti gauna 20 000 Lt, ar 100 000 Lt atlyginimą, kai kitų pajamos - 200 000 Lt (kainų lygis abiem atvejais tas pats)? Klausimas provokuojantis, bet atsakymas nelabai ir stebina. Tyrimai rodo, jog dauguma pasirinktų vis tik pirmąjį variantą. Būti turtingiausiam yra svarbiau nei būti tiesiog turtingesniam. Šitoje vietoje šiek tiek ir krinta socializmo teiginiai. Žmogus visų pirma siekia gerovės sau, o tik po to aplinkiniams. Maždaug tai, ką teigė liberalai ir utilitaristai.
Sritis, tyrinėjanti žmonių laimę ekonomikos terminais, buvo pakrikštyta Happiness Economics (liet. laimės ekonomika). Jeigu pažvelgtumėm į BBC parengtą laimės žemėlapį, galėtume konstatuot, kad laimingiausios šalys yra tos, kuriose žmonės disponuoja didžiausia laisve (vakarų Europa ir šiaurės Amerika). Be abejo, pajamų lygis yra svarbu, ir tai yra visiškai natūralu. Neišeis pasijusti laimingu, jeigu tenka gyvent nuo algos iki algos (ar dar blogiau, nuo pusryčių iki pietų…). Beje, kitas straipsnis apie tai, kodėl milijardinė pagalba Afrikai patyrė visišką fiasko.
Taip pat jaučiu teigiamų pokyčių vėją švietimo sektoriuj.
Čia ne visai į temą, bet kažkada juokiausi iš anglų karikatūros. Ten buvo nupieštas paniuręs britas džentelmenas šalia savo pilies atsirėmęs į rolsroisą. Apačioj jis maždaug sako: “Negi kaupiau savo milijonus tik tam, kad gavęs viską ką noriu sužinočiau, kad laimės formulė priklauso nuo genų?”.