Apie Europą rytoj iš pirmų lūpų. II dalis
Po poros dienų studentiškos pertraukos atnaujinu savo blogo veiklą. Taigi, kaip minėjau, dar kelios mintys iš trečiadieninės J.M.Barroso konferencijos.
Kalbėdamas apie ES užsienio ir vidaus politiką, EK pirmininkas negailėjo gerų žodžių dar vienam ES plėtimuisi į Bulgariją ir Rumuniją, nors, tiesą sakant, pamiršo vieną opiausių problemų - Turkiją. Priminęs, kad plėtra naudinga abiems pusėms (Danijos pavyzdys: eksportas padidėjo 12 kartų), jis stengėsi visus įtikinti, kad būtent taip galima užtikrinti ypatingą ekonominį augimą Europoje. Bet kokiu atveju J.M.Barroso įsivaizduoja Europą kaip suvienytą žemyną. Tik tokia Europa gebės atsilaikyti ir konkuruoti su didžiausiomis pasaulio politinėmis jėgomis. Kaip jis juokais užsiminė, visos Europos šalys yra mažos, tik kai kurios tą jau žino. Suvienyta Europa yra taikos garantas, taikos, kurios pasaulis mums pavydi ir kuria mes galim didžiuotis. Pasaulis mato stiprėjančią Europą ir mes galim būti patenkinti, kad mūsų svoris auga. Plėtra taip pat padeda skleisti ir įtvirtinti europietiškas vertybes.
Paklaustas apie problemas Irake ir Palestinoje, EK pirmininkas, rodos, stengėsi eiti per aplinkui ir atsakinėjo diplomatiškai. Jam svarbu, kad Europa vykdytų vieną bendrą užsienio politiką, bet jis pabrėžė, kad taiką galima siekti tik esant abiejų pusių sutarimui. Kito kelio nėra. Vienas klausytojas, tiesa, dar uždavė įdomų klausimą, ar nevertėtų Europai persiorientuoti į dvišalius susitarimus, užuot nuolat siekus daugiašalių, mat pasaulyje žymiai labiau paplitę pastarieji. Atsakymas buvo toks: Europa yra suinteresuota ginti daugiašales derybas. Dvišalėse didieji suvalgo mažuosius, kas Europai yra visiškai nepriimtina. Be to, buvo priminta, jog dėl dažnai nepavykstančių derybų su JAV nemažą dalį kaltės turi prisiimti būtent amerikiečiai. Jis labai subtiliai pasidžiaugė, jog neseniai JAV rinkimus laimėjo demokratai, kurie lyg ir turėtų atsivesti naują administraciją su nauju požiūriu.
Nėr nuostabu, jog dėl visus jaudinančios ES konstitucijos J.M.Barroso sulaukė ir kelių klausimų. Jis priminė, kad institucinė ES reforma yra neišvengiama būtinybė, bet kol kas nėra nieko konkretaus. Po prancūzų ir olandų nepavykusių referendumų buvo sulaukta nemažai siūlymų, ką daryti, ir šiuo metu ties tuo dirbama. J.M.Barroso užsiminė, kad daug tikisi iš vokiečių pirmininkavimo kitų metų pirmoj pusėj ir kad labai gali būti, jog turėsime kažką panašaus į Berlyno sutartį. Būtų gražus žingsnis, juolab kad ES (buvusi EEB) kitąmet švenčia savo penkiasdešimtmetį.
Dabar truputėlį apie mano "labai mylimą" žemės ūkį. Turbūt jau daugelis žino, kad žemės ūkis suvalgo didžiausią dalį ES resursų ir, deja, panašu, kad EK pasirengusi jį ginti iki paskutinio kraujo lašo. Siekis modernizuoti žemės ūkio sektorių yra vienas iš prioritetų. J.M.Barroso sakė, jog Europai reikalingas kaimas ir kad būtina juo rūpintis, mat palyginus su kitomis G8 valstybėmis, žemės ūkio produktai į Europą yra didžiausi, kas verčia šiek tiek sunerimti dėl šiokios tokios ekonominės nepriklausomybės.
Tiek žinių apie praėjusią konferenciją. Kurią dieną pasistengsiu pateikti savo požiūrį į kai kuriuos išdėstytus punktus. Beje, jei kam dar įdomu, neseniai pasirodęs J.M.Barroso straipsnis dabar aktualia globalinio atšilimo tema.
P.S. Originale rašome Barroso, o ne Barosso, kaip rašiau anksčiau. Klaidos abiejuose straipsniuose ištaisytos. Atsiprašau už klaidinimą.
