Blog’as oficialiai uždarytas

Skirtingai nei vakar, šiandienos konferencija, kurioj teko sudalyvaut sutraukė tikrai daug daugiau žmonių. Na, priežastis paprasta: kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso. Ne taip dažnai nutinka, kad tenka išvysti tokio lygio asmenis, tad dar turiu nemaža įspūdžių ir norėčiau pasidalint mintimis, kurias savo kalboje apie Europą dabar ir rytoj išdėstė buvęs Portugalijos ministras pirmininkas.

Kadangi konferencija vyko universiteto kvietimu, tad nieko nuostabaus, jog viena pirmųjų jo aptartų temų buvo mokslas Europoje. O mokslas Europoje, atrodo, jo nuomone, reikalauja nemažai permainų, ypač aukštasis išsilavinimas ir, be abejo, moksliniai tyrimai. J.M.Barroso pabrėžė, jog reikia investuoti į žinių visuomenę, kad tik būtent ji padės mums išlikti konkurencingiems pasauliniu mastu ir kad tik ji padės mums įveikti didžiausius iššūkius Europai, pavyzdžiui, gebėjimą prisitaikyti prie globalizacijos. Europa neturi manyti, kad globalizacija yra tai, kas mums yra įkišama jėga, mes turime patys ja gebėti pasinaudoti. Kita vertus, globalizacija mums kelia ne vieną kultūrinį iššūkį. Kaip išlikti europiečiams savo vertybėmis vis atviresniame ir globalizacijos veikiame pasaulyje? Štai čia mums ir turėtų padėti naujas požiūris į mokslą. Intelektuali visuomenė (Europoje 30% darbuotojų yra nekvalifikuoti) geba ir noriai saugo savo vertybes. Ji moka prisitaikyti prie pokyčių, bet ir išlikti savimi.

Bet aukštasis mokslas - intelektualios visuomenės kalvė - Europoje nėra geriausioje padėtyje, dėl ko kartais gaunam pašaipų ir iš kolegų iš Atlanto. Geras to pavyzdys yra tas, jog Europa tik neseniai įkūrė Europos tyrimų tarybą, tai yra kažką, kas būtų atliekama tikrai europiniu lygiu, nors mokslas yra viena tų sričių, kur labai naudingai suveikia susijungimo ir gausybės vienoj vietoj principas.

Universitetai turėtų taip pat keisti požiūrį į studentus. Geriausiems reikia ieškoti geriausių. Ieškoti - tai atkapstyti, siūlyti save, žodžiu, vilioti gabius studentus, kaip kad tą tikrai labai sėkmingai daro amerikiečių universitetai. Europai gana to, kad į ją suvažiuoja tik geriausi futbolininkai, o gabiausi talentai daktaro disertacijas gina Jungtinėse Valstijose.

Dabar kalbos dalis, kuri mane tikrai sužavėjo. J.M.Barroso pareiškė, jog firmoms turi būti lengvinamas gyvenimas. Būtent jos, o ne pati valstybė, kuria darbo vietas. Valstybė čia turėtų mažiau kištis, remti privačias iniciatyvas, naikinti įvairias kvailas kliūtis, ypač biurokratines. Kaip komisijos pirmininkas, be abejo, J.M.Barroso nepamiršo pasidžiaugti gana neblogais šių metų ekonominiais Europos rezultatais. Mažiausias nedarbas per, rodos, septynerius metus, didžiausias augimas per tą patį laikotarpį. Be to, retas atvejis, bet darbo vietų šiemet Europoje buvo sukurta daugiau nei JAV. Trumpai abidendrinant, ekonomiškai Europa atsigauna.

Šiandienai pabaigsiu jo mintimis apie energetinę politiką. Kaip kad jau kurį laiką sklando gandai iš Briuselio, Europos Komisija stipriai palaiko bendrą Europos energetinę rinką ir bendrą vykdomą politiką jos atžvilgiu. Vienas iš klausytojų pasidomėjo Europos priklausymu nuo nedidelio skaičiaus energetinių šaltinių. J.M.Barroso replika į tai buvo, jog reikėtų ne tik ieškoti naujų rinkų naujose valstybėse (Azerbaidžanas, Kazachstanas…), bet taip pat skaidyti riziką ieškant naujų, galbūt ir alternatyvių energijos šalinių. Neabejoju, kad mintyje turėjo atomines jėgaines, kurios ne tik yra vienas iš galimų ir pakankamai galingų energijos šaltinių, bet taip pat nekenksmingas aplinkai (be abejo, tik su saugumo priemonėmis) ir nei kiek neprisideda prie klimato atšilimo, kurį savo kalboje J.M.Barroso pabrėžė bene kelis kartus. Atrodo, Europos Komisijai aplinkos klausimai tikrai nelieka nuošaly.

Ateinančiame straipsnyje pabaigsiu konferencijos reziumė J.M.Barroso mintimis apie Europos politinius reikalus (tiek vidaus, tiek užsienio) bei šiek tiek apie žemės ūkį.