Dar vienas už privačiai švietimo sistemai
Šiandien per anglų kalbos paskaitą dėstytojas užsimanė iš "būsimų" ekonomistų sužinoti jų nuomonę apie ekonomiką ir kodėl būtent ją jie galiausiai pasirinko. Susumavę galinius rezultatus, gauname, kad maždaug 80-90% studentų iš tų 15, buvusių tuo metu, nelabai žino, ką jie čia veikia ir ko jie siekia iš tikrųjų. Aišku, šiek tiek prisideda faktas, kad atsakinėti jie turėjo ne savo gimtąja kalba, bet net ir tai neturėtų itin keisti jų pasisakymų turinio, galbūt tik gimtąja kalba jie sugebėtų šiek tiek ilgiau kalbėti apie nieką.
Ar tik tai ne dar vienas pliusas privatiems universitetams (taip pat ir privatizuotai švietimo sistemai)? Net žiauru pagalvoti, kad dirbantys žmonės atiduoda per mokesčius nemažą dalį pinigų, kuriuos "gabusis" jaunimas mokyklose ar universitetuose ima ir švaisto tiesiogine prasme. Jei jie mokėtų patys ar už juos konkrečiai mokėtų tėvai, arba jie tiesiog gautų stipendiją (kas taip pat yra dažnas atvejis), požiūris, nei kiek neabejoju, keistųsi kaip mat.
Ryti, čia kokioj valstybėje toks požiūris į mokslus? Belgijoje? Keista. Lietuvoj tai suprantu, bet Belgijoje… Tiesa, aš turiu vieną priežastį suformulavęs - pernelyg nuvertintas profesinis išsilavinimas ir pernelyg išgirtas aukštasis.
Visi tie, kurie neturi supratimo ką veikia universitete, turėtų eiti mokytis kažkokios specializacijos profesinėje mokykloje. Ir ne piniguose esmė.
Bent jau aš taip esu įsitikinęs.
Taip, valstybę pataikei, bet nepataikei su priežastim. Profesinis išsilavinimas čia tikrai nėra nuvertintas. Jei tik žmogus mato, kad nenori prasidėt su teoretiniais universiteto paistalais, tai drąsiai eina į kolegiją (bent jau jos atitikmenį). Beje, kolegijų taip pat yra žymiai daugiau palyginus su Lietuva. Mūsuose buvimas kolegijoje reiškia tiesiai šviesiai, kad nesi labai protingas. Čia paprasčiausiai reiškia, kad nori turėti daugiau praktikos.
Dėl to ir manau, jog privatūs universitetai, kolegijos ar mokyklos labai padėtų apsispręsti tiems, kurie niekaip nesugeba apsispręsti ir taip švaisto sumokėtus mokesčius. Neapsisprendimas, beje, būdingas ir Lietuvai.
Gerai, sutiksiu, kad reikia privatizuoti studijas. Bet tik tuo atveju, jei būtų aiškiai suformuota sistema, kad ne iš tėvų kišenės būtų studijuojama, o gaunama paskola būtent apmokėjimui mokslams. Kitaip tariant, duodamas kreditas, kurį būtų privaloma grąžinti.
Žinojimas, kad už mokslą turėsi po kelių metų gražinti, tarkime, 20.000 EUR, būtų rimta paskata apsvarstyti gyvenimo tikslus.
hmmm… manau, kad mokslo privatizavimas nelabai susijes su iskelta problema (studentai neteisingai pasirenka profesija (jei teisingai supratau)). Na bent jau susijes tikrai netiesiogiai.
Tarkim mokslas privatizuotas, valstybe garantuoja paskolas. Kaip tai paveiks zmogaus pasirinkima ka studijuoti. Jei zmogus nori mokytis filologija, bet zino, kad tai ne pelninga ne labai gerbiama profesija, tai jis tikriausiai filologijos nesirinks, nes netures is ko grazinti paskola. Taciau jis tikriausiai rinksis ekonomika, nes visi “zino” ekonomistai daug uzdirba ir yra gerbiami, be to, jam paskolos grazinimas neturetu buti problema (bent jau jis taip mano).
Dar blogiau, jei moka tevai, tai ir pasirinkima lemti gali jie. Tarkim tevai nesutinka moketi uz filologijos studijas, bet sutinka moketi uz ekonomikos (ar, dar blogiau, nurodo, kur stoti).
Ir dar blogiau, zmones, kurie esant valstybiniam finansavimui vis tik rinktusi filologija, dabar jos nesirenka, nes bijo, kad neuzdirbs pakankamai, kad galetu grazinti paskola.
Bet neviskas taip blogai. Jei zinai, kad reiks grazinti paskola, tada labiau stengesi mokytis, tampi labaiu motyvuotas (mokytis gerai ten, kur jau istojai), nes turi nerealistisku vilciu, kad pastangos leis daugiau uzdirbti ir grazinti paskola.
Todel manau, kad privatizavimas labaiu motyvuotu studentus stengtis, o ne pasirinkti, ka jie megsta.
Aišku tik viena: manymas, jog viena ar kita profesija yra perspektyvesnė, yra ydingas. Kaip jau daug kur žmonės sako, perspektyvių profesijų nebūna, būna tik perspektyvūs žmonės. Kažkada šitai turės suprast ne tik studentai, bet ir jų mylimi tėveliai.
Ekonomistai turi teoriją, vadinamą sąlyginio pranašumo teorija (angl. comparative advantages). Atsiprašau, bet su vertimais į lietuvių kalbą man tikrai riesta. Iš esmės tai taikoma daugiausia šalims: valstybė gamina tai, kas jai geriausiai sekasi, o likusius dalykus importuoja. Galutinis rezultatas duoda, jog tai visiems išeina į naudą.
Galime tai pritaikyt ir studentų atveju. Tarkime, turim du pasirinkimus: filologiją ir ekonomiką. Jeigu visi subėgs į ekonomiką, gausim didelį nedarbo lygį, mažas algas ir filologų trūkumą. Būsimieji studentai persvarstys, pamatys, kad filologai reikalingi (kaip mokytojai, dėstytojai, kalbos žinovai, vertėjai…), jie netgi uždirba daugiau ir visa tai žmones skatintų žvelgti rimtai ir į filologiją. Aš čia įsivaizduojų paprastą nematosios rankos veikimą: rinka viską sureguliuos.
Dar vienas dalykas yra tai, jog privatūs universitetai, siekdami išlaikyti savo konkurencingumą, tiesiog privalės riboti studentų skaičių tokiam ir tokiam departamente. Abejoju, ar visas pasaulis tebenorėtų studijuot Harvarde ekonomiką, jei žinotų, kad ten priima bet ką, o auditorijose studentų skaičius siekia daugiau nei tūkstantį.