Nuo Afganistano iki Afrikos
Kai mūsų valstybė neseniai nusprendė skirti Afganistanui 4 mln. litų piniginės pagalbos, aš jums siūlau straipsnį iš liberalių pažiūrų instituto svetainės, pavadintą Ar tik užsienio pagalba nedaro daugiau žalos nei naudos?. Jeigu reikėtų reziuomuoti straipsnį pora sakinių, pasirinkčiau šiuos du:
Countries are not poor because they lack roads, schools or health clinics. They lack these things because they are poor – and they are poor because they lack the institutions of the free society, which create the underlying conditions for economic development.
Nemažai žmonių savęs klausia, ar verta aukoti Afrikos valstybėms, kai jų vyriausybės yra korumpuotos ir nei kiek nedirba savo žmonėms. Atsakymas būtų, jog neverta. Kai pinigus gauna neveiklios vyriausybės, tai pokyčių tikėtis neverta, juolab kad piniginė pagalba pakeičia privačias investicijas ir naikina taupymą. Kitaip sakant, taip bene vienintele rimta investuotoja tampa valstybė, išstumdama iš rinkos privačias kompanijas. Moderniųjų laikų Afrikos ekonominė istorija tik patvirtina užsieno pagalbos neefektyvumą.
Beje, vertėtų priminti, jog šių metų Nobelio taikos premijos laureatas būtent propagavo mikrokreditą. Kitaip sakant, nedidelę paskolą, kuri suteikia žymiai daugiau noro ją grąžinti ir grįžti į gyvenimą. Maža paskola tokiu atveju geriau už dovaną.
Redaguota. Citata iš Laisvos rinkos insituto puslapio:
Aš asmeniškai netikiu, kad tie [neturtingi] žmonės yra globalizacijos aukos. Jų bėda ne tai, kad jie yra priversti dalyvauti globalioje rinkoje, o tai, kad dažniausiai jie yra į ją nė neįleidžiami. (Kofi Annan)
Manau, kad vietoj žuvies afrikiečiams (Afganistanui taip pat) reikėtų duoti meškerę - lai žuvį patys pasigauna.
Nieko naujo nepasakiau, tačiau šis dalykas dažnai pamirštamas.
Antropologai senų seniausiai įrodė, kad kongiečio ar liberijiečio gebėjimai praktiškai niekuo nesiskiria nuo, tarkime, japono, kuris atstatė miestus po atominių bombų susprogdinimo ar daugybės žemės drebėjimų. Vienintelis skirtumas - vieni nemoka arba nenori dirbti/mokytis, kiti yra viena iš darbščiausių tautų.
Tikiuosi komentaras protingas. (:
P.S. Įsidėjau blog’ą į bookmark’us. (:
Lieka klausimas, kas ta meškerė? Amerikiečiai galvoja, kad tai jų demokratija, nors pusė pasaulio mano, kad tai tiesiog piniginės aukos. Aš būsiu įkyrus ir prikišinėsiu savo laisvės ir nuosavybės teises.
Neveikia ten kažkas kol kas toj Afrikoj. Keista matyt, kad Singapūras ar Honkongas sugebėjo per porą dešimtmečių iš trečiojo pasaulio valstybių grupės peršokti į turtingiausius. Kaip artimesnį pavyzdį, galim paimt tą pačią Botsvaną, kurios BVP žmogui nėr labai toli nuo mūsiškio, o palyginus su likusia Afrika, tai ten rojus. Visur vaistas buvo panašus - privati nuosavybė, laisva rinka ir t.t.
Kol didžioji Afrikos dalis pykstasi tarpusavy ir bando statyt afrikietišką socializmą, Botsvana, kaip ir Kinija ar Indija, mėgaujasi laisva prekyba ir jos vaisiais.
P.S. Dėkui už retą komentarą. Kartais pabosta vien tik sau rašyt. (:
Jeigu jau pradedam bent jau šiokią tokią diskusiją, tuomet prie to kas jau pasakyta prodursiu dar keletą dalykų. Bent šiuo metu, mano supratimu, Afrikoje didžiausia bėda - valstybių valdovai. Valdovai, nes jie gali leisti sau praktiškai viską. Kažkada žiūrėtas, berods, “Kino pavasaryje” filmas “Darvino košmaras” (orig. Darwin’s Nightmare)leido man šiek tiek pamatyti kas ten išties vyksta. O vyksta didžiulis biznis - ginklai tiekiami be paliovos. O svarbiausia filmo mintis - jog tai yra tokia beprasmybė… Ne man. Paprastiems afrikiečiams. Iš jų balso ar tiesiog tylos pauzių galima suprasti, kad patys nesupranta kodėl taip viskas yra. Tačiau pasileidžia pasroviui su savo liūdnom mintimis.