Nuo Afganistano iki Afrikos
Kai mūsų valstybė neseniai nusprendė skirti Afganistanui 4 mln. litų piniginės pagalbos, aš jums siūlau straipsnį iš liberalių pažiūrų instituto svetainės, pavadintą Ar tik užsienio pagalba nedaro daugiau žalos nei naudos?. Jeigu reikėtų reziuomuoti straipsnį pora sakinių, pasirinkčiau šiuos du:
Countries are not poor because they lack roads, schools or health clinics. They lack these things because they are poor – and they are poor because they lack the institutions of the free society, which create the underlying conditions for economic development.
Nemažai žmonių savęs klausia, ar verta aukoti Afrikos valstybėms, kai jų vyriausybės yra korumpuotos ir nei kiek nedirba savo žmonėms. Atsakymas būtų, jog neverta. Kai pinigus gauna neveiklios vyriausybės, tai pokyčių tikėtis neverta, juolab kad piniginė pagalba pakeičia privačias investicijas ir naikina taupymą. Kitaip sakant, taip bene vienintele rimta investuotoja tampa valstybė, išstumdama iš rinkos privačias kompanijas. Moderniųjų laikų Afrikos ekonominė istorija tik patvirtina užsieno pagalbos neefektyvumą.
Beje, vertėtų priminti, jog šių metų Nobelio taikos premijos laureatas būtent propagavo mikrokreditą. Kitaip sakant, nedidelę paskolą, kuri suteikia žymiai daugiau noro ją grąžinti ir grįžti į gyvenimą. Maža paskola tokiu atveju geriau už dovaną.
Redaguota. Citata iš Laisvos rinkos insituto puslapio:
Aš asmeniškai netikiu, kad tie [neturtingi] žmonės yra globalizacijos aukos. Jų bėda ne tai, kad jie yra priversti dalyvauti globalioje rinkoje, o tai, kad dažniausiai jie yra į ją nė neįleidžiami. (Kofi Annan)
