Viduriniosios klasės padėtis JAV
Vis dažniau ir dažniau pamąstau apie Financial Times prenumeratą. Tiesa, tik elektroninę, bet man ir tokios užtektų. Jie tikrai spausdina nemažai tikrai neblogų straipsnių, o ypač man patinka ekonomikos temų komentarai. Beje, jei kam įdomu, FT komentarų skilties redaktorius Martin’as Wolf’as irgi turi savo blogą. Paskaityti tikrai verta, juolab kad jo paties straipsnius komentuoja būrys garsių ekonomistų, kad ir, pavyzdžiui, šiųmetis Nobelio premijos laureatas.
Apie FT užsiminiau ne veltui. Vėlgi jie pasiūlė tikrai neblogą tiriamąjį straipsnį apie viduriniąją amerikiečių klasę bei augančią turto nelygybę Middle America misses out on benefits of growth. Kadangi stebiu FT per RSS nuorodas, straipsnį turėjau galimybę perskaityt visą ir nemokamai, mat tam tikrą trumpą laiką jis po išspausdinimo dar būna prieinamas visiems. Kaip matot, dabar jau nebe. Pasistengiu pacituot ir pakomentuot įdomiausius faktus:
The nub of the problem for the Republicans is this: since 2000 there has been a striking disparity between growth in productivity and gross domestic product on the one hand and growth in wages for the average American worker on the other. Economists call this phenomenon median wage stagnation. <…>
Median measures give the best picture of what is happening to the middle class because, unlike mean or average wages, median wages are not pulled upwards by rapid gains at the top. As the joke goes: Bill Gates walks into a bar and, on average, everyone there becomes a millionaire. But the median does not change. <…>
Jared Bernstein, an official in Bill Clinton’s administration and now at the Economic Policy Institute, says the gap between productivity and median wage growth “is the most significant economic challenge of the day”. He adds: “Workers have a right to be concerned about the large and growing gap between productivity growth and their pay cheques. They are working harder and smarter, baking a bigger pie more efficiently, but ending up with smaller slices.” <…>
Kaip matot, JAV įsivyravo naujas fenomenas - viduryje esančių algų stagnacija. Nors darbuotojų produktyvumas, skatinamas žinių visuomenės ir naujų technologijų, auga, kaip auga ir realusis BVP, bet pajamų mediana (pažymių skirtumą tarp medianos ir vidurkio) išlieka nekintanti arba net regresuoja. Tai lyg ir neatitinka laisvos darbo rinkos teorijos, kur optimali alga atspindi, jog kiekvienas darbuotojas uždirba tai, ką ir prideda. Kita vertus, jei firmos išnaudoja faktą, kad jos gali mokėti darbuotojams mažiau, nei jie yra iš tikro verti, tuomet kodėl JAV, palyginus su 2000 m., nedarbas išaugo maždaug 1%? Galbūt padidėjo natūralusis nedarbo lygis? Kažkaip skaičiai verčia manyti, jog priežastis slypi bedarbiuose, o ne pačiose firmose.
One partial explanation for the gap between productivity and median real wages is that total compensation – including non-cash benefits – has grown faster than wages, in part due to rapid increases in health insurance premiums. “Anything that just looks at cash wages is incomplete,” says Greg Mankiw, a Harvard professor and former chairman of the Bush council of economic advisers. “On the other hand, no question there is increasing inequality between high and median income people – no adjusting for compensation would change that.”
Kitas paaiškinimas slypi statistikos netikslumuose. Įmanoma, jog reali alga neatsilieka nuo produktyvumo, jei į ją įskaičiuotumėme ne tik piniginį užmokestį, bet ir įvairią nebūtinai materialinę naudą, tarkim, sveikatos draudimas, kvalifikacijos kėlimas ir t.t. Antra vertus, sunerimti verčia paskutinis mano cituotas sakinys - nelygybė auga ir auga stipriai.
Anot straipsnio, 1980 m. 1% turtingiausiųjų uždirbdavo 8% visų pajamų, kai 2004 m. tas pats 1% jau uždirba 16%. Panašu, jog priežastis yra nevienodas turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų uždarbių augimas. Kol pirmieji auga, antrieji lieka stabilūs ir vos juda. Tokiu būdu skirtumas tik dar labiau išryškėja.
Vienas iš pasiūlymų, kaip sustabdyti šiuos procesus, neužmirštant paminėt, jog Amerikoj, palyginus su Skandinavijos šalimis, socialiniai judėjimai (iš vargšų į viduriniąją klasę ir pan.) JAV sąlyginai retesni, yra didesni mokesčiai, propaguojami demokratų. Kyla tik klausimas, ar didesni mokesčiai nebūtų inkaras JAV, kuri ir dabar nejuda įspūdingu greičiu. Europa jau parodė, kad dideli mokesčiai ir gerovės valstybės sunkiai gali privesti prie klestėjimo ir lygybės.
P.S. Jei kam kada nors pasirodytų įdomu, mestelkit man žodį į elektroninį paštą ir būtinai atsiųsiu pilną straipsnį. Publikuoti jį visą kažkaip sąžinė neleidžia.
