Rinkimai Švedijoje
Trumpam vėl atgavau laimę prisijungti prie visų mylimo žiniatinklio. Net sunku patikėti, kaip nuo jo taip greitai tampi priklausomas. Kita vertus, per tą laiką, kai retai tikrindavausi paštą, nebeskaitydavau blogų ir forumų, nuveikiau daug kitko, pradedant tuo, jog vėl pradėjau universitetinį gyvenimą ir baigiau dirbti vasaros darbą. Apie pastarąjį, manau, dar kada pasistengsiu parašyt, juolab kad jis buvo susijęs su finansine veikla ir atitinka šito blogo turinį. Tik, žinoma, visada reikia žinoti limitą, ką galima išpasakoti, o kas jau būtų per daug. Jeigu leis galimybės, pasistengsiu nuo šiol vėl reguliariai atnaujinti blogo veiklą, nors tol, kol neturiu tikrai patikimo interneto ryšio, žadėti negaliu.
Per tą laiką, kol šitą svetainę pančiojo tyla, pasaulyje įvyko daug įdomybių. Viena iš didesnių - Švedijoje. Mat čia ilgiau nei pusšimtį metų valdę socialdemokratai, įtvirtinę šioje šalyje garsųjį Skandinaviško socializmo modelį, prieš vos savaitę pralaimėjo rinkimus liberalesnių pažiūrų partijai, ryškiai linkstančiai į dešinę.
The Economist išskyrė tris pagrindines priežastis:
- Švedams socialdemokratai tiesiog atsibodo. Jie valdžioje buvo taip ilgai, kad nieko naujo nebegalėjo pasiūlyti, kas paprastai rinkėjams nepatinka.
- Už spindinčio modelio slepiasi ir kitokia realybė. Nors vyriausybė teigia, jog nedarbas Švedijoje siekia vos 5-6%, nepriklausomi ekonomistai suskaičiavo, jog tikrasis nedarbo lygis yra apie 17%. Be abejo, patys švedai tai jaučia - jaunimo nedarbas siekia net 25%. Griežtai reguliuojama darbo rinka lėmė žemą produktyvumą ir lėtą darbo vietų kūrimą. Galų gale dėl tos pačios priežasties Švedija net negali gauti didžiausios naudos iš imigracijos.
- Fredrik’as Reinfeldt’as. Jaunas, protingas ir charizmatiškas opozicijos lyderis. Tik tokio liaudžiai ir trūko.
Be abejo, liberalai jau pasveikino šių rinkimų rezultatus ir palinkėjo Švedijai grįžti į liberalios ekonomikos kelią.
