Blog’as oficialiai uždarytas

Kultūra yra kėblus dalykas. Kovojantys už "Lietuvos" kino teatrą sako neva kovojantys už kultūros išsaugojimą. Kyla tik klausimas, ar tikrai taip yra ir kokia bus to kaina?

Nežinau tikslių naujausių duomenų, bet prieš kelis metus šis kino teatras patirdavo šimtus tūkstančių litų nuostolių. Be abejo, kadangi "Lietuva" priklausė Vilniaus savivaldybei, išlaikomai mokesčių mokėtojų, nuostoliai buvo dengiami iš mūsų visų kišenės. Čia yra pirmoji kino teatro bėda. Jis nėra labdaros organizacija, "Lietuva" turi konkurentų ir tie konkurentai privalo dirbti be valstybės paramos. Iškyla pirmasis nukrypimas: iškraipyta rinka dėl "Lietuvos" kino teatro protegavimo. Užuot leidus susitvarkyti viduje, pritraukti naujų klientų ar žiūrovų, "Lietuva" gali sau merdėti lyg niekur nieko, nes jiems pinigai tiesiogine prasme krinta iš dangaus. Kitaip sakant, "Lietuva", būdama valstybine nuosavybe, neturi stimulo konkuruoti, dėl ko ji ir patiria daugybę nuostolių. Privačiame sektoriuje tai būtų neatleistina: grėstų pertvarkymas, susijungimas, išsiskaidymas ar blogiausiu atveju bankrotas.

Iš viso to išsirutulioja viena graži ir akivaizdi išvada: "Lietuva" neturi pakankamai klientų, kad galėtų išsilaikyti pati. Teigdamas, jog jų klientai visuomenėje yra mažuma, aš sakau, jog viską apmoka likusi dauguma. Kitaip tariant, už tai, kad kas nors galėtų pigiau "Lietuvos" kino teatre pasimėgauti kultūriniu filmu, moka šimtai tų, kurie "Lietuvoj" nėra buvę ar kuriems "Lietuva" nė motais. Kaip jūs nenorėtumėt mokėt už visų savo kaimynų pirkinius (kad ir mažytę dalį), taip galbūt Liudvikas iš Jogainių neturi jokio noro apmokėti jūsų laisvalaikį kino teatre. O dabar būtent tai jis ir daro. Taip yra teisinga? Ne.

Persikeliu į trečią ir pagrindinį peticiją pasirašiusių argumentą: "Lietuvos" privatizavimas yra dar viena vinis į kultūros Lietuvoje karstą. Argumentas teisingas? Ne. Kultūrą išmanantis žmogus ras kur ja pasimėgauti. Jam nebūtina turėt šalia namų nuostolingą kino teatrą, kad neatsiliktų nuo naujausių kultūros vėjų. Be to, anksčiau žmonės rinkdavosi menininkų prikimštose kavinėse aptarti savo idėjas. Prisiminus, kad gyvenam technologijų eroj, tai daryti tapo tik lengviau. Šimtai neatrastų talentų skelbia savo darbus internete, kur jie visiems yra laisvai prieinami. Šito išnaikinti yra neįmanoma.

Toliau linkstu prie spėlionės, kiek gi yra žmonių Vilniuj ar apskritai Lietuvoj, kuriem įdomu, ką rodo Kanuose, ką šiemet sukūrė švedai ar Balkanų režisieriai, kas naujo Elmadovaro repertuare? O jų tikrai yra pakankamai. Esu tuo tikras. Jei 7000 pasirašė, tai tikrai bus keliagubai daugiau tokių pačių. Tai reiškia paprastą dalyką. Rinka net ir nekomerciniams filmams ar projektams yra. Jeigu bus paklausa, laisvoji rinka yra taip sudėliota, kad iš kur nors atkas ir pasiūlą. Pasirašę peticiją negali niekaip suprasti vieno paprasto dalyko: tiek Akropolis, tiek Vingis, tiek bet koks kitas kino teatras gali rodyti bet kokius filmus ir jeigu žiūrovai norės pamatyti "Kino pavasarį", tai jie jį ir pamatys. Nekomerciniai filmai yra tik vienas iš filmų porūšių, pasižymintis tuo, kad neturėdamas didelio biudžeto sugeba išspausti pakankamai nemažai. Savo ruožtu tai netgi gali reikšti mažesnes kainas į tokius filmus, mat ne tiek daug kainuos jų licencijos ir taip toliau. Aišku, čia jau vidinė kino teatrų politika ir jų tarpusavio konkurencijos rezultatas.

Tiek šiam kartui. Apibendrindamas sakau, kad su "Lietuvos" privatizavimu kultūra neišnyks. Kaip negali išnykti kalba, kol nemiršta paskutinis ja kalbantis, taip yra ir su kultūra. Dėl to mano sąžinė rami. Ant peticijos mano parašo nėra ir tikrai nebus.