Sugrįžimas
Kai paklydėlis palieka komentarą, visąlaik malonu. Tiesa, turbūt reikėtų dėkoti ir Google’ui, mat pastarasis labai jau aukštai meta mano vargšą blogą uždavus kai kurias užklausas su ekonominiais terminais. Du variantai: arba mano blogas labai vertingas ar Lietuvoj tikrai yra gerų puslapių apie ekonomiką trūkumas. Aišku, atsakymas aiškus ir dėl to man labai gaila.
Buvau trumpam išėjęs atostogų ir atitolęs nuo interneto, bet palikti pūti dar vieno puslapio interneto šiukšlyne kol kas nesiruošiu. Nežinau, kaip žmonės įpranta skelbti straipsnius kasdien, bet aš dar neįpratau. Aišku, viskam savas laikas. Kadangi artimiausiom dienomis turėsiu šiokių tokių asmeninių reikalų, kurie užima laiko, pavyzdžiui, persikraustymas, tai atostogos gali prasitęsti. Bet kokiu atveju pasistengsiu kuo greičiau pabaigti visus epus ir trilogijas, kurias jau pradėjau.
Beje, peržiūrėjau pirmą Lost sezoną. Taip, Holivudas moka padaryt intrigą, bet ne čia esmė. Vietomis stengiausi į serialą žiūrėti ne kaip eilinis Džo, bet kaip ekonomikos mėgėjas. Galų gale įsitikinau, kad anarchija ne tik, kad yra utopija, bet yra netgi priešinga žmogaus prigimčiai. Galbūt protingesnį paaiškinimą ir savo tyrinėjimą pateiksiu artimiausiu metu.
Taip pat vertėtų paminėti ir penktąsias rugsėjo 11-osios metines. Ši diena labai pakeitė vakarų pasaulį, o šis savo ruožtu pakeitė likusią pasaulio dalį. Ir pasaulis tikrai pasikeitė į blogąją pusę. Tai, ką anksčiau matydavom Rusijoj ir iš ko netgi pasišaipydavom, išplito. Sukelta terorizmo baimė patupdė žmonės po padidinamuoju stiklu. Sekama viskas: telefono pokalbiai, naudojimasis internetu, piniginės perlaidos, lėktuvų keleiviai ir taip toliau. Neabejoju, kad daugelis save ramina, kad jam taip nėra. Tą patį darau ir aš. Bet kažkas manyje giliai įsitikinęs, kad yra priešingai.
Ar tik terorizmas (kaip, beje, ir staigiai "išplitęs" paukščių gripas) netapo pretekstu valstybei įtvirtinti savo valdžią (žiūrėti puslapio antraštę)? Nenagrinėsiu sąmokslo teorijos, nes ja netikiu. Kita vertus, tikiuo tuo, ką matau, ką girdžiu ir dažniausiai tuom, ką perskaitau. Tai, ką darė Putinas, dabar daro jo kolegos demokratijos nešėjai. Tik šįkart jie neša baimę, už kurią prašo trupučio mūsų laisvės. Anksčiau tuo tikėjau, bet kai kas nors dabar man pasakys, kad Amerika - laisvės šalis, tai galėsiu tik ironiškai nusišypsot. Jau kuris laikas, kai tai visiška praeitis.
Nuo to, kad cituoju protingą žmogų, protingesniu netapsiu, bet Bendžamino Franklino žodžiai šiuo atveju tikrai įstabūs:
They who would give up an essential liberty for temporary security, deserve neither liberty or security.
Būtų neblogai, kad kas nors juos dar kartą primintų didžiojo G7 valstybių vadovams.
