Pirmo mėnesio balansas
Baigiasi vasara, o kartu su ja ir pirmasis tikras mėnuo, kai nuolat veikia mano internetinis dienoraštis. Pamąsčiau, kad blogo kryptis slenka vis labiau į bendras ekonomikos problemas prikišant mano taip propaguojamą liberalųjį požiūrį. Stengiuos neužsiciklinti vien panegirikomis Liudvikui von Mises ar Karlui Mengeriui. Manau, kad taip tęsiu ir toliau. Jei norit tikrai radikalaus libertarų požiūrio, siūlau retkarčiais pavartyti JAV veikiančio Mises instituto blogą. Būtent jis yra vienas iš tų didžiųjų priežasčių, kuri mane verčia manyti, jog šiuo metu visiškai kapitalistinė visuomenė yra daugiau utopija nei realybė.
Aš sutinku, kad savo nuomonę turėti ir ginti reikia, tačiau viskam yra ribos. Ypač libertarai anarchistai jas peržengia ne taip jau ir dažnai. Buvęs JAV Federalinio banko valdytojas Alan’as Greenspan’as ar John’as Maynard’as Keynes’as buvo kone tiesiogiai ir pasišaipant jų vadinami idiotais, o bet koks ekonomistas, ieškantis kokio nors kompromiso tarp dabartinės santvarkos ir anarcho-kapitalizmo, yra apšaukiamas kaip kvailys, mat vienintelis tikras išsigelbėjimas – tik anarchija. Toks jų požiūris mane, asmeniškai, labai atstumia. Užuot protingai kritikavę, diskutavę ir teikę siūlymus, jie užsiima blevyzgomis ir nepripažįsta nieko, kas bent kiek prieštarauja bene utopiniam tikslui.
Mano nuomone, tai yra visiškai kvaila. Idiotais apšauktieji tikrai yra padarę kažką (ne)naudingo, dėl ko juos būtų verta apšaukti idiotais gerąja ar blogąja prasme. Mano bloge to nebus. Manau, jog prieš puolant priešą reikia pirmiausia jį labai gerai suprasti. Tokį sau ir keliu tikslą. Suprasti tiek, kiek galiu. Nesvarbu, atitinka tai mano interesus ar ne. Ir aš ne iš tų, kurie, peržengę ribas, juokiasi iš likusiųjų anapus.
