Ne, aš ne anarchistas.
Žinojau, kad taip bus. Šiomis dienomis labai pradėjau abejot rinkos anarchistų tiesomis. Rinkos anarchistai - tai radikalieji libertarai, nusistatę prieš valstybę, netgi jos egzistavimą ir manantys, kad žmonės galėtų puikiai ir laisvai gyventi visuomenėje, kurioje vyrauja tik privati rinka. Suprantu, kad tokia rinka tikintieji turi savų argumentų ir yra įsitikinę jų teisumu, bet man labai sunku įsivaizduot tokią visuomenę funkcionuojant. Taip pat nemanau, kad tokia visuomenė gali būti laiminga. Galbūt todėl, jog nors ir pripažįstu žmogaus individualizmą, esu tokios nuomonės, kad žmogui reikalingi žmonės, o žmonėms reikalingas žmogus.
Anarcho-kapitalistai griauna tai ir stato visuomenę vien tik ant individo. Jie sako, jog individualizmas žmogui yra natūralu. Aš šitam neprieštarauju, bet manau, jog individualizmas natūralus tik kartu su kolektyvizmu. Tai nereiškia, jog mes turim burtis į kolūkius ir naikint buržua, tai reiškia, jog maža valstybė, atliekanti tik Adamo Smito propaguotą "naktinio sargo" funkciją, yra vis tik reikalinga. Radikalūs liberalai sako, jog tokia valstybė išsilaikyti ilgai negali, nes valstybė kaip mat pradės stengtis įgauti vis daugiau valdžios. Jie nemato skirtumo tarp mini valstybės ir tironijos. Aš matau.
Galbūt kitą savaitę pabandysiu išdėstyti savo viziją apie mano idealią valstybinę santvarką. Aišku, vizija bus supaprastinta ir sutrumpinta, bet jos rėmai vis tiek turėtų rodyti esmę. Taip, mano valstybė būtų liberali ir nepriimtų gerovės valstybei būdingų ypatybių, netgi mano blogo pavadinimas ir antraštė ten išliktų aktualūs.
