Aktualios problemos liberaliu požiūriu
Atrodo, vėl nepavyko šią savaitę paskelbti po straipsnį kasdien. Vakar sužinojau, jog vienas mano draugas turi susikūręs įsivaizduojamą valstybę, kurioj jis pats yra karalius. Skamba kvailai, bet iš tikrųjų tai buvo labai juokinga. Nors kai tik paaiškėjo, kad valstybė yra linkusi į socializmą, iškart atsisakiau tapti piliečiu. Juolab kad galėjau tapti tik antros rūšies piliečiu, nes būčiau tik natūralizuotas.
Bet ne tame esmė. Truputį buvom susiginčiję. Dalyvavo trys asmenys, tačiau tik aš vienintelis gyniau tikrą kapitalizmą. Anie du vėlgi turėjo polinkį į socializmą. Atmetus visus neįdomius filosofavimus, galima sustoti ties dviem įdomesniai klausimais. Vieną aptarsiu šiandien, kitą aptarsiu rytoj (arba bent jau artimiausiomis dienomis). Taigi pirmas bandymas kaltinti kapitalizmą buvo paremtas Walmart’u. Walmart - tai didžiausias ir populiariausias prekybos centrų tinklas JAV, garsėjantis mažomis kainomis ir mažais atlyginimais. Šiek tiek primena mūsų VP Market… Esmė ta, jog pavyzdžiu buvo paimtas miestelis (nepasidomėjau, ar toks iš tikrųjų egzistuoja), kuriame nėra nieko kito, kaip Walmart prekybos centras. Čia Walmart yra bene vienintelis darbdavys, dėl mažų kainų nukonkuravęs vietines parduotuvytes ir, be to, mokantis tiek nedaug, jog patys darbuotojai vos beišgali apsipirkti tam pačiam Walmart’e. Taigi viso šito kaltininkė liko kapitalistinė sistema. Mano teorija yra tokia, kad nei kaltininkų, nei aukų čia nėra.
Visų pirma Walmart savo atvykimu atnešė mažesnes kainas, kad automatiškai yra naudingiau vartotojams. Draudimas veikti šiam prekybos centrų tinklui kenktų ne tik pačiai kompanijai, bet ir jos klientams. Kitas klausimas būtų: kas buvo iki Walmart’o? Kur žmonės rasdavo darbo? Ar tikrai vien tik tose lokaliose parduotuvytėse? Tikrai abejoju. Greičiausiai Walmart’o atėjimas į rinką sumažino ir nedarbą. Nagrinėdami toliau galim pastebėti, jog darbuotojai eina dirbti į Walmart’ą savo noru. Niekas jų neverčia ten eiti. Man primygtinai siūlomas kontrargumentas buvo, jog jie neturi pasirinkimo, bet tai visiškas melas. Laisvas žmogus kapitalistinėje sistemoje visada gali rinktis ir jis atsako už tai, ką pasirinko. Niekas jo nelaiko čia, mūsų mažajame miestelyje. Jis gali susikrauti mantą ir išvykti kur nors link didžiųjų miestų, jis gali emigruoti. Jis gali daryti ką tik nori. Esmė ta, jog sutikdamas dirbti Walmart’e, jis sutinka gauti tą mažą atlyginimą. Kai tarp dviejų šalių yra sutarimas, tada ir įvyksta apsikeitimas paslaugomis ar prekėmis. Tai ir yra kapitalizmo stiprioji pusė. Walmart’as negali mokėti per mažai, nes taip jie praras darbuotojus, kurie gali išvykti kitur. Galų gale darbuotojai gali tiesiog streikuoti ir atsisakyti dirbti už jiems nepatinkantį atlyginimą. Bet kokiu atveju vis tiek visi galų gale lieka patenkinti arba bent jau tokie turėtų būti, nes toks buvo jų pasirinkimas.
Taip pat negalima kategoriškai teigti, jog Walmart sunaikino absoliučiai viską. Dabartiniais laikais, esant tokioms technologijoms, žmogui nebūtina sėdėti biure, kad galėtų dirbti savo darbą. Jis gali būti už tūkstančio mylių ir tai neturės jokios reikšmės, jei tik, žinoma, tai atitiks darbo pobūdį. Galų gale Walmart irgi ne vieni pasaulyje. Jei jie numušė atlyginimą, labai gali būti, kad tai patiks ir kitų pramonės sektorių firmoms, kurios gali tuo susivilioti. Jau net nekalbu apie tai, kad Walmart atėjimas reiškia pačio miestelio plėtojimąsi nacionaliniu lygiu.
