Libertarai mirė. Tegyvuoja… kas?
Užvakar vakare, 19 valandą 40 minučių verslo dienraštis Financial Times savo komentarų skiltyje paskelbė, jog libertarai mirė. Cituoju:
The libertarian moment has passed. It will not come again, and its defeat as a force in US politics will change the definitions of right, left and centre – not just in the US but also, the world.
Kokios gi dabar mane užplūdo mintys?.. Visų pirma straipsnis yra amerikocentriškas, tai yra už JAV ribų pasaulis beveik neegzistuoja. Tai, kas šiek tiek turėtų pataisyti antraštę, į Libertarų judėjimas JAV prarado įtaką. Čia buvo redakcinė klaida. Dabar galim pasinert į diskutuotinus faktus ir turinį. Mises bloge komentatoriai išsakė pastebėjimus, jog straipsnyje remiamasi beveik tuo, kas buvo dėstoma M.Friedman’o knygose. Pats jų kol kas dar neskaičiau, bet, kiek teko girdėt, Friedman’as tikrai yra vienas iš didžiųjų liberalizmo šalininkų, bet jis nėra tikras libertaras. Taip, tarp šitų dviejų sričių yra skirtumas.
Taip, iš tiesų JAV vis labiau linksa į Europos pusę bei tendencingai krypsta link gerovės valstybės kūrimo. Bet tuom remiantis paminklo šitai kritikuojančiam judėjimui statyti dar negalima. Valstijos pasižymi daugiautautiškumu ir didžiule migracija. Net ir bandant ją riboti, pasaulyje paplitusią nuomonę apie JAV kaip svajonių žemę būtų sunku sulaikyti. Tai reiškia, jog migracija vienokiu ar kitokiu atveju yra neišvengiama. Būtent šis fenomenas, skatinamas globalizacijos, yra didžiulis stabdis gerovės valstybės kūrimui, kuri, mano manymu, įmanoma tik esant konservatoriškai ir ganėtinai uždarai bendruomenei.
Kitas pastebėjimas būtų toks, jog tikrieji libertarai dar negavo gero šanso pasireikšti. Mes matėme, kaip staigiai išpopuliarėjo Keynes’o teorijos ir kaip staigiai jos buvo pritaikytos, tačiau praėjums keliems dešimtmečiams jos tapo nebepriimtinos. Praktika įrodė, jog jų veikimas yra daugiau žalingas nei naudingas. Kai kas, aišku, gali teigti, jog liberalai turėjo galimybę XIX-ojo amžiaus pabaigoje ir ją sužlugdė iš viso to kilusi Didžioji depresija. Deja, buvo ne visai taip. Neapgalvota monetarinė JAV politika, valstybės kišimasis į privatų verslą ir dar keletas kitų priežasčių sukėlė pasaulinę krizę. Galima sakyti, jog liberali visuomenė gyvavo tol, kol ją valdyti nepanoro valstybė. Tarkim, I-as pasaulinis karas buvo proga tą įtvirtinti.
Šiam kartui pabaigsiu. Be abejo, kiekvienas protaujantis iš straipsnio pasidarys savo išvadas. Maniškės sako, jog FT žurnalistas klydo.
