Ar religija gali būti rinkos dalis?
Skaitant vieno žmogaus mintį, man staiga toptelėjo: argi religijos neveikia laisvos konkurencijos principu? Paimkime svarbiausias pasaulio religijas: krikščionybė, islamas, budizmas. Atsiprašau, apie induizmą nelabai ką žinau.
Pusiau juokais, pusiau rimtai galime mąstyti, jog religijų rinka yra monopolistinė konkurencija. Kiekvienas iš tikėjimų yra plačiausiai paplitęs tam tikrame regione. Jie visi siūlo sunkiai įsivaizduojamą prekę: krikščionybė - Rojų, islamas - taip pat, budizmas - kosminę nirvaną. Prekės kaina gan didžiulė ir simboliška, tai yra visą gyvenimą atlikti tam tikras pareigas. Kažkiek primena pirkimą išsimokėtinai, bet prekė atitenka tik sumokėjus visą kainą. Faktas, jog rinkoje vyrauja monopolistinė konkurencija praktiškai nulemia žmogaus tikėjimą nuo pat gimimo per tradicijas, aplinkos kultūrą, artimuosius. Kita vertus, religija negali sugalvoti "užsiplėšti" per daug, kuo galėjom įsitikint, kai protestantizmas atskilo nuo katalikybės. Beje, katalikybės, stačiatikybės ir protestantizmo konkurencija tarpusavy yra labai įdomus reiškinys, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Be to, gimimas tarp vienos religijos praktikantų dar neapsprendžia galutinai žmogaus pasirinkimo. Žmonės atsiverčia į islamą, į budizmą, į krikščionybę, į įvairias sektas ir t.t. jau būdami suaugę.
Būtent dėl šitos priežasties net ir šioje rinkoje galima užuosti reklamą. Pasaulyje yra nemažai misionierių, leidžiamos knygos, žmonės keliauja ir migruoja, piligrimauja. Apie sektų būdus vilioti tikinčiuosius prirašyta kalnai straipsnių. Tradicinės religijos laikosi nuoseklesnės politikos, kas iš dalies ir yra jų reklama.
Kyla įdomus klausimas. Jei tam tikra religija yra kaip firma, tai koks yra jos galutinis tikslas? Pelnas? Esant centrinei institucijai, pavyzdžiui, popiežiui, pelnas gali būti viena iš sudėtinių dalių, bet nemanau, kad jis čia yra esminis dalykas (galbūt išskyrus didžiąją dalį sektų). Religija rinkoje siūlo savo tiesas, o idealiu atveju žmonės renkasi tas, kurios jiems priimtinos. Kuo daugiau žmonių renkasi vieną religiją, tuo jos galia didėja. Galia reiškia įtaką visuomenei, jos sprendimams, jos elgesiui. Tokiu būdu religija gali priversti visuomenę elgtis pagal savo nustatytą utopinį modelį.
Išvada tokia, kad keletas pasaulinių religijų jokiu būdu nėra blogai. Kaip ir įprastesnių produktų rinkoje, jos priverčia viena kitą evoliucionuoti, keistis, prisitaikyti prie žmonių poreikių, nenusileisti viena kitai. Galų gale peršasi moralas, jog jei laisva rinka veikia aukštesniame dvasiniame lygyje, tai kodėl ji neturėtų veikti pas mus ant žemės?
